Reikia ne tik sąlygų, bet ir noro: kas trečias negalią turintis darbingo amžiaus žmogus Lietuvoje sėkmingai dirba

Praėjusiųjų metų pabaigoje Lietuvoje gyveno beveik ketvirtis milijono asmenų, turinčių negalią. Iš jų dirbo kone kas trečias darbingo amžiaus žmogus. Nors teigiama, kad neįgalieji darbą susiranda žymiai greičiau nei prieš kelerius metus, ne ką mažiau svarbus yra jų pačių noras dirbti.

Vien per šių metų balandį Lietuvoje įsidarbino ir veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 800 neįgalių asmenų - 28,6 proc. daugiau, palyginti su kovo mėnesiu.

Tai didžiausias per mėnesį įsidarbinusių ir veiklą pradėjusių asmenų, turinčių negalią, skaičius nuo 2022 metų rugsėjo.

Per metus įdarbintų neįgalių asmenų dalis, palyginti su tais metais Užimtumo tarnyboje registruotų neįgalių asmenų skaičiumi, padidėjo beveik 10 procentų.

Nuo 24 proc. 2019-aisiais iki 33,4 proc. praėjusiais metais.

Teigiama, kad tam didžiausią įtaką turėjo įgyvendinti žmonių, turinčių negalią, įdarbinimo rėmimo sistemos pokyčiai.

Dirba kas trečias

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusiųjų metų pabaigoje šalyje gyveno apie 224,9 tūkst. neįgalių asmenų.

Skaičiuojama, jog kone kas trečias negalią turintis darbingo amžiaus žmogus Lietuvoje sėkmingai dirba, o darbą neįgalieji susiranda žymiai greičiau nei prieš ketverius metus.

Duomenys rodo, kad taip pat daugėja dalyvaujančiųjų aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, siekiančių įgyti naują profesinę kvalifikaciją, o tai žmonėms, turintiems negalią, atveria ne tik daugiau galimybių, bet ir leidžia daugiau uždirbti.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, nors iššūkių, atveriant galimybes žmonėms su negalia sėkmingai dirbti ir užsidirbti, netrūksta, tendencijos palankios.

„Negalia neturėtų būti priežastis, dėl kurios ir jaunas, ir vyresnio amžiaus darbingas žmogus su negalia negalėtų susirasti darbo.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad keičiasi darbdavių ir visos visuomenės požiūris į tai, ką gali ir ko negali žmogus su negalia.

Paskatos verslui įdarbinti žmones su negalia, taip pat daugiau galimybių žmonėms su negalia įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, keičiant kvalifikaciją, jau duoda vaisių", - patikino J. Jakštienė.

Įsidarbina greičiau

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, asmenys, turintys negalią, pradėjo įsidarbinti greičiau.

Praėjusiais metais asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 69 dienomis. Tai yra 18,4 proc., palyginti su 2022 metais.

Be to, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims didinti jų užimtumo galimybes ir užtikrinti ilgalaikį dalyvavimą darbo rinkoje, pradėjo dalyvauti pusantro karto daugiau neįgalių žmonių nei 2022 m. arba du su puse karto daugiau nei 2021 m.

Taip pat padidėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas.

Pernai, baigę šešių mėnesių dalyvavimą šiose priemonėse, darbo rinkoje išliko 62 proc. neįgalių asmenų (2022 m. - 61 proc.).

Duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį 68 proc. asmenų su negalia, prieš 6 mėnesius baigusių profesinį mokymą, sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.

Persikvalifikavę negalią turintys asmenys uždirba vidutiniškai 450 eurų daugiau nei iki dalyvavimo paramos mokymuisi priemonėse.

Svarbiausia - norėti dirbti

Viešosios įstaigos „Likimo laiptai“ (pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, vienijanti Klaipėdos apskrityje gyvenančius asmenis, turinčius negalią, ir jų artimuosius) vadovo Adolfo Ruškio teigimu, dabartinių galimybių negalią turintiems asmenis nė iš tolo negalima lyginti su tomis, kurios buvo anksčiau.

„Žmonės su negalia dirba. Dabar svarbiausia yra noras dirbti. Jei jis yra, atsiras ir galimybės.

Darbdaviai priima į darbus žmones su negalia, jie tikrai nėra diskriminuojami ar kaip kitaip skriaudžiami.

Situacija pasikeitė ir toliau keičiasi tik į gerąją pusę. Specialiai pritaikytos darbo vietos, Užimtumo tarnybos darbdaviams mokamos subsidijos, palankios darbo valandos ir lankstus darbo grafikas.

Viskas yra tikrai kur kas geriau, nei buvo anksčiau. Tik, pasikartosiu, svarbiausia, kad negalią turintis žmogus pats norėtų dirbti. Palankios sąlygos dirbti ir užsidirbti yra“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Ruškys.

„Likimo laiptų“ vadovo teigimu, labiau dirbti linkę yra ir galimybėmis dirbti domisi vidurinės ir vyresniosios kartos atstovai.

Jaunimas darbo ieško rečiau ir dirbti nesiveržia.

Anot A. Ruškio, negalią turinčiam asmeniui dirbti net labai apsimoka.

„Įstatymai yra palankūs. Dirbančiam žmogui šalpos pensija nenuskaičiuojama. Asmuo gauna ne tik ją, bet ir tai, ką pats užsidirbo.

Geresnė finansinė padėtis žmogui su negalia atveria visai kitas galimybes, suteikia kitą gyvenimo kokybę.

Galima pakeliauti, geresnę transporto priemonę įsigyti“, - sakė „Likimo laiptų“ vadovas A. Ruškys.

Naudingos naujovės

Pernai šalyje įsigaliojo naujovės, padedančios neįgaliems žmonėms įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.

Jos suteikia galimybę ir laisvę pasirinkti - kad ir kur įsidarbintų, pagalba „keliauja“ paskui žmogų, o pagalbos apimtys nepriklauso nuo darbdavio statuso.

Siekiant padėti žmonėms, turintiems negalią, įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje, visų pirma darbdaviui gali būti kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų.

Mokama ir darbo užmokesčio subsidija turintiems: iki 25 proc. dalyvumo lygį (neterminuotai); 30-40 procentų dalyvumo lygį (36 mėn., anksčiau buvo iki 24 mėn.); 45-55 procentų dalyvumo lygį (pusę metų).

Jeigu darbo funkcijoms atlikti žmogui, turinčiam negalią, nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio darbo asistento, kuris neįgaliam žmogui padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.

Darbo vietos pritaikymui darbdaviui skiriama subsidija iki 31 minimalios mėnesinė algos (MMA) dydžio - 28 644 eurai.

Ši subsidija gali būti skiriama ir dirbančiam asmeniui nustačius sumažėjusį dalyvumo lygį (anksčiau - tik bedarbiams).

Taip pat skiriama subsidija patalpų remontui, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas.

Anksčiau šios galimybės buvo taikomos tik socialinėms įmonėms.

Nežada sustoti

Po išsamių diskusijų su socialiniais partneriais ir viešųjų konsultacijų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje parengtas ir šiemet, antrojoje metų pusėje, bus pradėtas taikyti naujas profesinės reabilitacijos modelis.

Jis sudarys sąlygas neįgaliems asmenims gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas.

Pasitelkus apmokėjimo už mokymo paslaugas kuponų sistemą, paprasčiau ir lanksčiau rinktis mokymo paslaugų teikėjus bei profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetenciją.

Taip pat numatyta galimybė gauti palydėjimo mokymosi metu paslaugą.

Atkūrus darbo įgūdžius, įsidarbinti padės nauja profesinės reabilitacijos paslauga - darbo funkcijų pritaikymas.

Konkrečioje įmonėje nustatoma darbo vieta, kurioje galima pertvarkyti užduotis ar procesus ir išskiriamos darbo funkcijos, kurias galima pritaikyti, kad asmuo, turintis negalią, galėtų dirbti.

Siekiant programos veiksmingumo, didinamas Užimtumo tarnybos vaidmuo.

Ji aktyviai įsitrauks į profesinėje reabilitacijoje dalyvaujančio asmens profesinį orientavimą, kad būtų pasirenkama asmens galimybes atitinkanti darbo rinkoje paklausi profesija, taip pat dalyvaus surandant darbdavį.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder