Profesinių mokyklų reformos laivas uostamiestyje jau atsišvartavo nuo prieplaukos

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad mokyklos jau ruošiasi sujungimui - Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla, rengianti ir autoremontininkus, yra jungiama prie Klaipėdos technologijų mokymo centro, rengiančio ir grožio industrijos specialistus. Šiemet nuo rugsėjo 1 d. darbą pradės jau sujungtos įstaigos.

„Profesinio mokymo sistema - ministerijos vandenys. Mes į svetimus vandenis nesibrauname. Bet pakvietėme ministeriją pajusti pulsą ne iš pasakojimų ar aprašymų, bet iš tiesioginės diskusijos. Tikiuosi, kad į tai bus atsižvelgta ateityje“, - teigė Klaipėdos meras.

Į Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos nenorą jungtis, į siūlymą ją geriau jungti prie Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro ministerija neatsižvelgė.

Velnias slypi detalėse

V. Grubliausko teigimu, miestas pritaria strateginei profesinio mokymo tobulinimo, kompetencijų koncentravimo ir tinklo optimizavimo krypčiai. Šitos sistemos tobulinimas uostamiestyje yra tiesiog būtinybė, o ne kažkokia prabanga. Tačiau, pasak jo, taktiniai sprendimai palieka labai daug klausimų - kaip liaudis sako, velnias slypi detalėse.

Birželio 10 d. Klaipėdoje vyko susitikimas su viceministre ir dar dviem ministerijos atstovais, kurį organizavo Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras. Jame dalyvavo Klaipėdos pramonininkų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijų vadovai ir Užimtumo tarnybos atstovai.

Pasak mero, sprendžiant iš ministerijos pristatytos reformos, jos siekiai atrodo geri ir logiški. "Vertinant inžinerinės pramonės arba jūrinės inžinerijos specialistų rengimą man susidarė dvejopas vaizdas.

Ministerija reformą vertina labai optimistiškai, o iš asocijuotų verslo struktūrų atstovų išgirdau tam tikrą nerimą.

Ateinantiems mokslo metams valstybės finansuojamų vietų yra skirta, atrodo, apie 140, nors poreikis yra nepalyginamai didesnis.

Aštriai buvo keliamas klausimas, kad optimizuodama tinklą ministerija rėmėsi galimybių studijomis, kurias atliko jos konkurso būdu atrinktos kompanijos. Nueita keliu jungiant įstaigą su įstaiga. Galbūt buvo galima šioje srityje kalbėti apie taktinius mikrochirurginius veiksmus. Didžioji dalis diskusijų sukosi apie autošaltkalvių, autoremontininkų specialybes. Verslo atstovų manymu, jos turėtų būti Pauliaus Lindenau mokymo centre, kuriame ruošiami ir suvirintojai, ir mechanikai, ir kt.", - pasakojo meras.

Tikimasi, kad ministerija neužsikimš ausų

Pasak V. Grubliausko, nuo Klaipėdos iki Vilniaus yra 300 kilometrų, o nuo Vilniaus iki Klaipėdos - 300 jūrmylių (beveik dvigubai daugiau - aut. past.), tai skirtingi atstumai.

Meras įvertino galimybę išsakyti ministerijos atstovams uostamiesčio verslininkų lūkesčius. Jo manymu, Klaipėdoje, kurioje yra jūrinės inžinerijos poreikis, negalima taikyti to paties modelio kaip kituose Lietuvos miestuose. „Pasigedau ministerijos požiūrio į Klaipėdą kaip į vienintelį uostamiestį Lietuvoje“, - sakė jis.

Susitikimo metu buvo atkreiptas ministerijos dėmesys į tai, kad Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centrui reikalingas jos palaikymas ir parama.

Anot V. Grubliausko, būtina labai dėmesingai įvertinti nuspręstus daryti pokyčius. Jeigu paaiškėtų, kad yra ir geresnių sprendimų, nereikėtų bijoti sugrįžti prie jų dar kartą. Pasak mero, tikrai nesiekiama reformai net neįsibėgėjus pradėti jos reformaciją, bet jeigu bus sutarta, kad yra tobulintinų dalykų, tikimasi, kad ministerija neužsimerks ir neužsikimš ausų.

„Reformos laivas jau atsišvartavo nuo prieplaukos. Į mano klausimą atsakyta, kad šiais metais ką nors keisti jau per vėlu, apie tai galima kalbėti tik kitais metais, jeigu to reikės“, - teigė V. Grubliauskas.

Kitais metais gali būti pokyčių

"Mokyklų reorganizacija vyksta taip, kaip buvo suplanuota ir patvirtinta Vyriausybės. Susitikimo metu aptarėme, kokios krypties laikomės Klaipėdos mieste, kur link judame. Sulaukėme įvairių pasiūlymų iš verslo atstovų. Tačiau visų mūsų tikslas - kad stiprėtų inžinerinei pramonei skirtos programos, ir ieškoti būdų, kaip telkti mokyklas.

Dar ir dabar mokyklos dubliuoja programas. Kituose miestuose liko po vieną mokyklą apskritai. Ateityje norint atliepti tiek verslo poreikį, tiek užtikrinti mokyklų galimybę telktis, tinklas gali būti keičiamas ir toliau. Kitais metais gali būti pokyčių, jeigu matysime, kad jų reikia„, - “Vakarų ekspresui" sakė viceministrė A. Kudarauskienė.

Pasak jos, įgyvendinant tinklo stiprinimo projektą ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, niekur nesielgta taip, kad būtų išimamos kokios nors programos iš kur nors ir atiduodamos kitam. Pertvarka daryta institucijų pagrindu.

Tikslas - kad silpnesnė mokykla jungtųsi prie stipresnės.

"Klaipėdos technologijų mokymo centras - tikrai stipri mokykla. Pastebima tiek vadovo, tiek komandos lyderystė. Manome, kad tai padės integruotis Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklai, bus sustiprintos programos.

Per visą Lietuvą mes nedaug turime tokių mokyklų, kurios būtų labai išgrynintos ir būtų vienos krypties. Klaipėdos turizmo mokykla turi labai aiškią kryptį. Jai labai lengva veikti, nes ji neturi daug konkurencijos.

Galbūt Klaipėdoje eisime tuo keliu, kad gryninsime mokyklas, galbūt nuspręsime, kad uostamiestyje reikia dviejų mokyklų - vienos inžinerinės, kitos - paslaugų krypties. Tokį pasiūlymą išgirdome iš verslo. Galbūt tokie pokyčiai ir gali būti ateityje, bet pirmiausia norime, kad tie pokyčiai, kurie suplanuoti, dabar vyktų sklandžiai, kad nenukentėtų profesinio mokymo prieinamumas, kad būtų išlaikytos bendruomenės, vadybinės komandos. Nemanau, kad Klaipėdoje reorganizacija būtų labai problemiška. Kol kas negavome jokių skundų", - aiškino viceministrė.