Privalomas gyvūnų ženklinimas: kaip keisis situacija gyvūnų prieglaudose?

Tikimasi, kad suženklinus ir užregistravus didžiąją dalį augintinių, prieglaudos galės vykdyti tikrąją savo funkciją – suteikti pasiklydusiems gyvūnams laikiną globą saugioje aplinkoje, kol ženklinto gyvūno atvyks pasiimti jo savininkas.

Artėjant šventiniam laikotarpiui kvietimų daryti gerus darbus daugėja, tad vis dažniau dėmesio susilaukia gyvūnų prieglaudos. Visgi net ir dosnių žmonių geri darbai negali išspręsti esminės problemos – prieglaudose nuolat trūksta vietos naujiems pasiklydusiems augintiniams.

Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, dabartinė situacija Lietuvos prieglaudose yra liūdinanti, todėl norintiems prisidėti prie teigiamo pokyčio užtektų padovanoti savo augintiniams ženklinimą mikroschema, kuri leistų lengvai ir greitai nustatyti gyvūno savininką.

GATO duomenimis, kasmet į Lietuvos prieglaudas patenka daugiau nei 15 tūkst. šunų ir kačių – savininkams grąžinami tik 5 proc. augintinių, kurie paženklinti mikroschema ir registruoti gyvūnų augintinių registre (GAR).

Yra daugybė atvejų, kai į prieglaudas patenka ir jose lieka augintiniai, kurių savininkai vis dar ieško.

Pasak B. Kymantaitės, skelbimų socialiniuose tinkluose apie ieškomus gyvūnus apstu, o dažniausiai juose nurodomi išoriniai augintinio požymiai, kurie nepadeda gyvūno surasti, nes panašios išvaizdos šunų ar kačių yra labai daug.

„Vietos nuolat gatvėse randamiems gyvūnams trūksta visose Lietuvos prieglaudose.

Nors visuomenės akyse didžiausia matoma prieglaudų problema – lėšų trūkumas, tačiau net ir pati prabangiausia prieglauda gyvūnui neatstos ramios ir saugios namų aplinkos bei nuolatinio kontakto su žmogumi, kuris šunims ir katėms yra labai svarbus.

Prieglaudų darbuotojai stengiasi suteikti gyvūnams kiek įmanoma saugesnę aplinką, tačiau ten, kur gyvūnų skaičius vienoje vietoje yra didelis, visuomet yra grėsmė naujiems, ypač jauniems, gyvūnams susirgti užkrečiamomis ir mirtinomis ligomis.

Jautresniems gyvūnams, patekusiems į prieglaudą, gali būti sunkiau išbūti su kitais šunimis, susitaikyti su jų keliamu triukšmu, dėl ko gali vystytis įvairios neigiamo elgesio problemos, smarkiai mažinančios tikimybę, kad gyvūnas ras tinkamus naujus globėjus“, – sako vadovė.

Visgi surinkti daugiau pinigų ar statyti daugiau pastatų nėra išeitis, atvirkščiai, būtina siekti, kad prieglaudų reikėtų vis mažiau.

„Be abejonės, kol situacija pagerės, įvairiapusė parama prieglaudoms yra labai reikšminga, tačiau visus augintinių laikytojus kviečiame skirti 15-20 eurų savo augintinio paženklinimui ir įregistravimui. Taip bus prisidėta prie teigiamų pokyčių“, – sako Brigita Kymantaitė.

– Lietuvoje apie 70 proc. namų ūkių turi bent vieną šunį ar katę, todėl kiekvienas, kuriam rūpi dabartinė benamių gyvūnų situacija Lietuvoje, gali ne tik pasirūpinti savo augintiniu, bet ir padėti tai padaryti vyresnio amžiaus giminaičiams ar kaimynui.

Tai bus nuostabi kalėdinė dovana tiek gyvūnui, tiek kiekvienai Lietuvoje veikiančiai gyvūnų prieglaudai.“

B. Kymantaitė prideda, kad vien augintinio ženklinimas ir registravimas neišspręs visų problemų, tačiau tai yra pirmas žingsnis. Tam, kad padėtis iš esmės pasikeistų, šalia augintinių identifikavimo reikia ieškoti būdų, kaip skatinti augintinių kastraciją, taip pat žmonių, planuojančių įsigyti ar laikančių gyvūną, atsakomybę ir sąmoningumą.