Pristatė, kaip artimiausiu metu keisis pensijos Lietuvoje: nėra viskas jau taip gerai

Nėra jau viskas taip gerai

Štai socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis jau ir anksčiau teigė, jog nėra viskas jau taip gerai.

„Pagal pasiūlymą vidutiniškai senatvės pensija didės 14 eurų sparčiau negu numatyta įstatymuose. Nesakau, kad tai nereikšminga suma, tiesiog klausiu, ar dėl tokio padidėjimo verta žadėti šviesią ateitį, o dargi keisti visą pensijų skaičiavimo sistemą, ypač taip, kad sukurtų ilgalaikes neigiamas pasekmes visos sistemos patikimumui?

Nors valdančiųjų šis pensijos didėjimas pristatomas kaip proveržis senjorų gyvenimo gerinime, toks augimas yra gerokai lėtesnis nei buvo praėjusios kadencijos metu“, – pastebėjimais dalijosi politikas.

Seimo narys L. Kukuraitis prieš pradėdamas vardinti pensijų sistemos klaidas, išskyrė teigiamus aspektus.

„Gerai tai, kad siūloma didinti pensijas sparčiau nei įstatyme numatyta. Taip pat yra sprendžiamas skurdas, bent jau tų, kurie turi mažą darbo stažą – nuo 15 iki 30 metų. Ir tai yra gerai, nes jų skurdo lygis yra aukštas. Iki šiol bandyta ir dabar vis dar sprendžiama tokių mažų pensijų priemokų sistema“, – laidoje sakė L. Kukuraitis.

Jis Žinių radijo laidoje vardijo, kam pagal pateiktą planą žadama didinti pensijas.

„Pagal siūlymą pensiją labiausiai kyla tiems, kurie turi mažą stažą – gali kilti nuo 75 procentų iki 130 procentų per tris metus. Ir tiems, kurie turi didžiausias pensijas – nuo 600 iki 700 eurų. Ir jiems pensijos per tris metus augtų 28 procentus, o tiems, kas turi minimalius pajamas, bet ilgus stažus, jiems augimas pensijos bus 23 procentai per 3 metus“, – teigė buvęs ministras L. Kukuraitis.

Politikas tikino, jog dėl to pensijų sistemoje atsiranda „tam tikros nelygybės“.

„Tą mažiausiai ir norėtųsi skatinti, turint ribotą kiekį pinigų“, – laidoje „Atviras pokalbis“ sakė parlamentaras.

Ką reikia keisti?

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas laidoje priminė, jog pensija susideda iš dviejų dalių.

„Mano supratimu, tai, kad yra individualiai pensija skirstoma, tai yra gerai. Kiekvienam pagal tai, kiek jis sumokėjo. Bet pas mus didžiausia problema yra ta, kad pensijų sistema yra suvelta. Kažkam kažkur stažas turi įtakos, kažkur – įmokom. Mes paskaičiavome, kiek gi yra ta bendroji pensijos dalis, kuri finansuojama iš valstybės ir kuriai turi įtaką stažas, ir kiek procentų pajamose sudaro individuali dalis, kuri yra grynai ta, kiek sumokėjo žmogus“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė pašnekovas.

„Pasirodo, buvau pats nustebęs, kad bendroji sudaro net 60 procentų. Kad ir kiek mokėsi į sistemą, tai nebus tokia reikšminga įtaka. Va šitą dalyką reikia keisti“, – laidoje sakė viceministras A. Bitinas.

„Reikėtų eiti greičiau“

Vilniaus universiteto (VU) prof. Romas Lazutka teigė, kad į valdžios planus žiūri kritiškai dėl to, kad jie yra nepakankamai drąsūs.

„Bet einama ta linkme, tai iš principo juos palaikau“, – savo poziciją dėstė VU dėstytojas R. Lazutka.

Jo nuomone, valdžiai reikėtų artėti prie nacionalinės pensijos – mokėti bendrąją pensijos dalį iš valstybės biudžeto visiems, kurie sulaukė senatvės.

„Nes dabar už ribos lieka tie, kurie tarkime nuo vaikystės yra neįgalūs, niekada nedirbo ir negalėjo dirbti. Jie yra sulaukę senatvės gauna šalpos pensiją, kuri yra dar skurdesnė. Tai žinoma, kad reikėtų eiti greičiau. Pagrindinis klausimas diskusijose – yra stažas“, – teigė R. Lazutka.

Ekonomisto nuomone, stažo taikymas visai šaliai yra neteisingas, jei galvojama, kad tai atspindi žmogaus nuopelnus.

„Lyg tas, kuris dirbo ilgiau, lyg tai daugiau nusipelnė ir turėtų daugiau gauti. Bet anaiptol“, – sakė jis.

R. Lazutka teigė, kad visi žmonės, nepaisant jų išdirbto stažo, turėtų gauti fiksuotą pensiją.