Pranciškonų vienuolių dovana Klaipėdai - meno galerija 1252

"Vakarų ekspresas" skaitytojams pirmasis pristato įspūdžius iš naujo Klaipėdos kultūros židinio, nes „GALERIJOJE 1252" apsilankėme šią savaitę dar prieš jos atidarymą.

"Kaip visada, daug kas vyksta paskutinę minutę, dar laukiame atvykstant baldų, dar nėra pavadinimų ir QR kodų prie eksponuojamų meno kūrinių", - dalinosi MBO Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno projektų vadovė Vilija Jonušaitytė-Brosse, sutikusi aprodyti naująsias vienuolyno erdves, kol pagrindinis jų atsiradimo iniciatorius brolis Benediktas Jurčys išskubėjo priimti išpažinties atvykusį kunigą ir laikyti šv. Mišias. Besižvalgant po galeriją prie mūsų prisijungė ir dar vienas jos kūrėjas, japonų meno žinovas brolio Benedikto sūnėnas Paulius Jurčys. Jam patikėta sudaryti pagrindinės nuolatinės galerijos ekspozicijos, kurioje pristatomi XVII–XIX a. japonų litografijos darbai, katalogą.

V. Jonušaitytė-Brosse papasakojo, kad galerijojoje yra ir dalis paveldėto Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno „Kultūros židinio“ meno galerijos, surinktos aktyvaus visuomenės veikėjo, poeto, pranciškono kun. Leonardo Andriekaus (1914–2003).

Joje gausu išeivijos dailininkų darbų, japonų ir kinų porceliano manufaktūrų pavyzdžių, senų graviūrų, sumi – hieroglifų ant popieriaus ir šilko, XVII–XVIII a. medinių ir bronzinių skulptūrų iš Indijos ir Tibeto, apeiginių kaukių, autentiškų Okeanijos ir Afrikos tautų kultūros modelių, kurie bus eksponuojami ateityje.

Kolekcija papildyta pranciškono br. Benedikto sutelktomis meninėmis vertybėmis: islamo meno pavyzdžiais – unikalia maldos kilimų kolekcija bei XVIII–XIX a. japonų litografijos darbais", - trumpai pristatė unikalų vienuolyno saugomą ir visuomenei atvertą meno paveldą.

Vieta, kviečianti nusiginkluoti

Tik įžengus pro galerijos duris, kiekvieną atėjusįjį pasitinka užrašas, prašantis už durų palikti visus ginklus.

"Vienas mūsų globėjas, arbatos ceremonijų meistras parašė šį palinkėjimą galerijai.

Žinia, kad japonų samurajai buvo kariai, kurie labai meistriškai valdė kardą. Jiems kardas buvo tarsi jų kūno dalis. Jie niekada su juo nesiskyrė, išskyrus vieną vietą. Egzistavo paprotys, kad įeinant į arbatos namelį kardą buvo privaloma palikti lauke už durų. Visi nusiginkluodavo, kad arbatos ceremonijos metu galėtų atsipalaiduoti. Arbatos namelyje nelieka jokių rangų - visi susirinkusieji medituodami pajaučia tos akimirkos grožį", - paaiškino P. Jurčys.

"Broliai pranciškonai įsitikinę, kad menas, grožis, kultūra yra būdas kalbėtis, pažinti vieniems kitus ir suprasti. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių: onkologinės ligos, autizmo spektro sutrikimų ar tiesiog pasimetimo yra atsidūrę visuomenės paribyje. Patekę į aplinką, kurioje vyrauja grožis, menas, jie atranda tą grožį, harmoniją ir santykyje su savimi, su Dievu, su artimu ir su kūrinija. Todėl visa vienuolyno aplinka yra skirta gijimui per grožį", - antrino V. Jonušaitytė-Brosse.

Kultūrų diasporų centro meno galeriją sudaro trys ekspoziciniai kompleksai: nuolatinė ekspozicija, keičiamos parodos ir ekspozicijos eksterjere. Šiuo metu galerijos kieme eksponuojama menininko Anatolijaus Klemencovo instaliacija „Amžinosios tiesos“ taip pat paliečia kalbėjimo ir susikalbėjimo temą. Ant virbų siūbuoja iš metalo lakštų susukti garsiakalbiai, dekoruoti įvariausių kalbų tekstais. "Visi mes turime savo tiesą ir skelbiame ją per garsiakalbį, bet nenorime girdėti kito žmogaus tiesos. Tačiau vienuolyno vidinis kiemas sukuria instaliacijai erdvę kurioje galima susikalbėjimo vertikalė", - pakomentavo Vilija.

Erdvė pažinimui

Didžiulę meno galerijos erdvę papildo jauki svetainė su židiniu. Pasak V. Jonušaitytės-Brosse, vienuoliai svajoja šioje svetainėje rengti arbatos gėrimo ceremonijas, kad per jos skonį ir kvapą būtų lengviau pasinerti į japonišką kultūrą.

Vienoje iš erdvių įrengta skaitykla, kurioje taip pat gausu meno kūrinių ir vertingos literatūros apie japonų kultūrą, meną.

Vienoje galerijos vitrinų eksponuojamas išskirtinis kūrinys - tradicinės japonų lėlytės (Imperatorius ir Imperatorienė), kurį galerijai paskolino Lietuvos Respublikos prezidentūra. Tai dovana, kurią Jo Ekselencija Prezidentas Gitanas Nausėda parsivežė iš vizito Japonijoje.

Nedidelėje patalpoje šalia skaityklos šiuo metu eksponuojama japoniškų ekslibrisų paroda „Popierinės brangenybės“. Ją vienuolynui padovanojo šiaulietis kolekcininkas Jonas Nekrašius.

Įrengtos ir jaukios edukacinės erdvės, kuriose, anot Vilijos, bus galimybė mokytis ikonografijos ar kaligrafijos, vyks įvairūs užsiėmimai, praplečiantys japonų meno galerijos pažinimą ir krikščionybės patyrimą.

"Vienuoliai svajoja, kad ši ekskliuzyvinio meno erdvė taps viena iš miesto kultūrinio gyvenimo susitikimų, susiliejimų vietų.

Įrengtose patalpose bus organizuojamos parodos, konferencijos, paskaitos – diskusijos, seminarai, knygų pristatymai, kūrybos vakarai, poezijos festivaliai, susitikimai ir kiti kultūriniai renginiai, kurie suburs vietos bendruomenę turiningam ir prasmingam laisvalaikiui, kūrybai ir pritrauks turistus bei miesto svečius.

Ji bus atvira savanoriams, greta esančio onkologijos centro lankytojams, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, jų artimiesiems ir besidomintiems žmonėms", - pažymėjo V. Jonušaitytė-Brosse.

Ukiyo-e buvo masinis menas

Didžiausia galerijos ekspozicija - tai japoniškų medžio raižinių, atliktų ukiyo-e tradicija, kolekcija.

P. Jurčys papasakojo, kad medžio raižiniai Japonijoje žinomi jau nuo IX a. Rytuose juos išpopuliarino vienuoliai budistai. Ksilografijos technika naudotasi dauginant sutras, kitus religinius tekstus. Tačiau savarankiška meno šaka medžio raižyba tapo tik XVII a. Tada savo reikšme graviūra susilygino su kabuki teatru, arbatos gėrimo ceremonija, ikebana ir kitomis Japonijos kultūros bei meno sritimis.

XVII a. Japonijoje, kaip ir Europoje vyko dideli pokyčiai. 1639 m. išleistas įsakymas apie valstybės sienų uždarymą faktiškai atskyrė Japoniją nuo užjūrio šalių kultūros. Tuo metu šalyje atsirado naujas socialinis sluoksnis samurajai, kurie buvo ir feodalai, ir kariai.  Vyko ir technologiniai pokyčiai. Atsirado naujos priemonės spausdinti ir keistis informacija. Japonijoje tam buvo naudojama medžio raižinio technika. Ja buvo spausdinami ne tik tekstai, bet ir vaizdai.

Gimė demokratiškasis ukiyo-e menas.  Ukiyo-e japoniškai reiškia nuolat kintančio pasaulio paveikslus. Jo adresatas buvo trečias luomas, užimantis oficialioje šalies hierarchijoje žemiausią vietą, o vaizdavimo objektas - pramogų pasaulis, kabuki teatro aktoriai, kurtizanių kvartalai, geišos, miestų vaizdai.

Ukiyo-e graviūromis buvo iliustruojamos knygos, kalendoriai, puošiamas namų vidus.

Graviūros naudotos kaip sveikinimo atvirukai, arbatos namų ir teatro afišos, amatininkų dirbtuvių produkcijos katalogai, ginklų, pypkių, šukų ir t.t. ornamentų rinkiniai. Dažnai jos atliko šiuolaikinių madų žurnalų funkciją, reklamuodamos madingų audinių raštus ir kimono modelius. Ukiyo-e buvo masinis menas.

Pasak P. Jurčio XVIII a. pradžioje šalyje medžio raižiniais prekiavo 300 krautuvių. Vien Edo (Tokijo) mieste buvo 1000 ukiyo-e dailininkų. Šioje meno srityje atsirasdavo ir naujovių. "Pavyzdžiui, autorius Kitagawa Utamaro (1753-1806) ėmė vaizduoti gražuolių portretus. Iki jo geišos buvo vaizduojamos tik visu kūnu.  Žymiame jo kūrinyje “Gražuolė iš arbatos parduotuvės” vaizduojamas gražuolės portretas.  Sakoma, kad jis tuo metu savo kūriniuose pavaizdavo septynias pačias gražiausias Tokijuje dirbusias paneles. Ši gražuolė gal buvo viena iš jų", - intrigavo P. Jurčys.

V. Jonušaitytė-Brosse pridūrė, kad vienuolis brolis Benediktas rengia radijo laidų ciklą Vilties miesto Radijogamos studijoje, kuriame pateiks eksponuojamų kūrinių kontekstą, nes kiekvieną japonų meno pavyzdį galima labai ilgai ir skirtingais rakursais nagrinėti, tačiau, norint perskaityti užkoduotus ženklus reikia tam tikrų žinių.

Be to, prie kiekvieno kūrinio galerijoje bus QR kodai, kuriuos nuskaičius taip pat bus galima susipažinti su kūrinio istorija ir kontekstu.

Vienuolyno meno galerija GALLERY 1252 yra atvira visiems besidomintiems, tik kol kas vienuoliai prašo suderinti vizito laiką iš anksto.

„Vakarų ekspreso“ žurnalistams pirmiesiems meno galerijos erdves atvėrė V. Jonušaitytė-Brosse ir Paulius Jurčys.

Japonijos imperatoriaus dovana LR Prezidentūrai – tradicinės japonų lėlytės.

Brolis Benediktas Jurčys   rengia radijo laidų ciklą Vilties miesto Radijogamos studijoje, kuriame pateiks eksponuojamų kūrinių kontekstą, nes kiekvieną japonų meno [pavyzdį galima labai ilgai ir skirtingais rakursais nagrinėti, tačiau, norint perskaityti užkoduotus ženklus reikia tam tikrų žinių. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Jurgos PETRONYTĖS nuotr.