Politikai Neringai pridėjo žilų plaukų

Penktadienį vykusio minėtos savivaldybės iškilmingo Tarybos posėdžio metu vienbalsiai įteisinta nauja, oficiali Neringos ištakų data: 1437 m. lapkričio 11-oji, kuomet pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Nidos smuklės mokečių mokėjimo faktas.

Iki šiol Neringa savo gimtadienį švęsdavo pažymėdama 1961 m. lapkričio 15-ąją, sovietmečiu į vieną administracinį vienetą buvo sujungus keturias Kuršių nerijos gyvenvietes – Nidą, Preilą, Pervalką ir Juodkrantę.

Smuklės efektas

Klausimą dėl Neringos ištakų istorinės datos patvirtinimo pristatęs Savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis pripažino, kad tema – ir paprasta, ir sudėtinga.

„Atrodydavo keista: trisdešimt antrus metus skaičiuojančioje, nepriklausomoje Lietuvoje mes kviesdavome gausybę svečių švęsti LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo patvirtintą datą 1961 m.

Visi trūkčiodavo pečiais. Negi Neringa tokia jauna? Iki tol nieko nevyko? Todėl džiaugiuosi, kad ypač pernai, Neringos-Lietuvos kultūros sostinės metais labai aktyviai dėl naujos datos paskelbimo buvo įtraukta į diskusiją vietos bendruomenė, istorikai“, - teigė jis.

Labiausiai ginčytasi, ar galima Nidos smuklės mokesčių mokėjimo dokumentą laikyti aktualiu visai Neringos savivaldybei su dar trimis gyvenvietėmis? Esą tai – vien Nidos paminėjimas, todėl tikslingiau būtų švęsti pirmąjį Kuršių nerijos pavadinimo rašytinį fiksavimą 1283 m.

Posėdyje dalyvavusi juodkrantiškė Klaipėdos universiteto istorikė, doc. dr. Nijolė Strakauskaitė akcentavo, jog šiame kontekste nekalbama apie bet kokį vietovės paminėjimą. Pavyzdžiui, Juodkrantė paminėta 1429 m., tačiau smuklė joje atsirado tik XVII a.

„1437 m. yra fiksuojamas ne tik Nidos smuklės mokesčių mokėjimo faktas, bet ir smuklininko pareigos: jis turėjęs savo lėšomis plėsti kaimą. Kitaip, tai buvęs gyvenvietės siela, kūrėjas.

Visa tai įmanoma buvo tik po Melno taikos sutarties 1422 m. Iki tol Kuršių nerija egzistavo, kaip pereinamasis kiemas: tai buvęs karo kelias. Vokiečių ordinas statė pilis, puldinėjo lietuviai, sembai.

Apie jokį sėslų gyvenimą negalėjo būti nė kalbos. Tad remiamasi yra būtent tokia aplinkybe“, - paaiškino ji.

Kitaip tariant, jei būtų anksčiau, nei Nidos, paminėti Juodkrantės smuklės privilegijos, mokesčių mokėjimo ar pan. faktai, būtų gręžiamasi į juos. Akcentuota, kad dokumentas turi būti susiję su miestietiškos istorijos ištakomis.

„Tad yra Nida. 1437 m. datą iškapstė ne bet kas, o Karaliausčiaus universiteto profesorius Adalbertas Bezzenbergeris. Žinoma, Nidos smuklė privilegiją gavo anksčiau, nei fiksuotas mokesčių mokėjimo faktas, tačiau tokio dokumento jis nerado.

Jei jau jis nerado, mums rasti – jokių šansų. Šios datos tikslas – atskleisti turtingą šešių šimtų metų Kuršių nerijos istoriją, panaudoti ją renginiuose, turizmui. Neringa turi aukso gyslą“, - teigė ji.

Sovietinis šleifas

Posėdyje dalyvavęs istorikas, prof. Aflredas Bumblauskas kvietė atsisakyti sovietinės istorijos traktuotės. Jam antrino ir diskusijas 2021 m. moderavęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

„Minėti sovietinio juridinio darinio įkūrimą – visiškai gėdingas faktas dabartinėje Lietuvoje. Ypač žinant europietišką, vakarietišką šio krašto istoriją. Iš esmės istorikai tik pasiūlo alternatyvas, bet pati bendruomenė turi nuspręsti, su kuo ji nori asocijuotis: ar su tarybine Lietuva, ar su europietiška civilizacija?“ – dėstė jis.

Po gerą pusvalandį trukusių agitacijų Neringos miesto tarybos nariai vienbalsiai patvirtino naują istorinę datą, tačiau kaip ją švęs ateityje – klausimas. Siūloma neprisirišti prie lapkričio mėnesio ir šventinius renginius organizuoti vasarą. Pretekstas - 1529 m. birželio 7 d. buvo atnaujinta Nidos smuklės privilegija.

Sutapimas, tačiau šiųmetis Neringos ištakų 585-asis gimtadienis sutampa su tokiais pat skaičiais ženklinama aukso praba, todėl šventinių renginių simboliu pasirinktas Baltijos auksu vadinamas gintaras.

Renginių gausa

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras pranešė, jog šiemet kurortas švęsti ketina visą lapkritį, tačiau didžioji dalis renginių laukia šį savaitgalį, lapkričio 11–13 d.: nuo žygių gamtoje, „Kuršių nerijos pašto stočių maršruto“ iki „Gintarinio koncerto“ ar „Nidos smuklės“ vaišių.

Penktadienį Neringos gyventojai ir svečiai kviečiami išmėginti „Kuršių nerijos pašto stočių maršrutą“. Jį sukurti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“ įkvėpė Kuršių nerijos pašto kelio istorija.

„Vaikštinėjant Baltijos pajūriu Kuršių nerijoje turbūt nė nesusimąstome, koks svarbus jis buvo 17–18 amžiuje. Anuomet šis kelias buvo vadinamas Europos pašto keliu ir veikė kaip itin svarbi arterija susisiekimui tarp Rytų ir Vakarų Europos“, – teigė „Agilos“ vadovė Edita Lubickaitė.

„Kuršių nerijos pašto stočių maršrute“ skirtingos Neringos įstaigos („pašto stotys“) organizuos kūrybines bei edukacines veiklas ar renginius. Ne mažiau kaip penkias „pašto stotis“ lapkričio 11 d. aplankę keliautojai dalyvaus žaidime šventinėms dovanoms ar net poilsiui Neringoje laimėti.  

Penktadienio vakarą Neringoje įsižiebs nauja meninė instaliacija. Mizgirių gintaro muziejus miestą papuoš „Gintaro šventyklėle“, o legendinis Nidos švyturys Neringos gimtadienio proga sužibs istorine krištolinių Frenelio lęšių sistemos šviesa.

Šeštadienį „gintarinė“ gimtadienio šventė pasklis kone visose Neringos gyvenvietėse. Neringos sporto mokykla organizuos šventinius žygius gamtoje Nidoje ir Juodkrantėje, Nidos meno kolonija – Neringos miško architektūros ekskursiją.

Tęsiant Lietuvos kultūros sostinės metais gimusią iniciatyvą Pervalkoje Akmens amžiaus gyvenvietę įkurs archeologai ir renginyje „Išgvenk, jei gali“ kvies patirti senųjų šio krašto gyventojų kasdienybę.

Nidos centre lapkričio 12 d. nuo pat pietų įsikurs „Nidos smuklė“. Tęsiant šimtametes bendrystės tradicijas, kuriomis, anot istorinių šaltinių, Kuršių nerijos gyventojai susiburdavo pašto stotyse-smuklėse pabendrauti, pasidalinti naujienomis, Neringos bendruomenės čia dalinsis kūrybinėmis, skonių ir kitomis naujienomis. Šeštadienį „Nidos smuklėje“ bus galima paskanauti ir gana reto gimtadienio vaišių akcento – šernienos.

Tą patį vakarą koncertas „Gintarinis vakaras“ leis darkart pasimėgauti Nidos sielos, maestro Vytauto Kernagio dainomis. Jas Nidos katalikų bažnyčioje atliks Bjelle ir įvairūs Neringos meno kolektyvai, solistai. Tikro gintaro suknele pasipuošusi vakarą ves aktorė Justė Zinkevičiūtė.

Paskutinę šventinio savaitgalio dieną Nidos bendruomenės namuose laukiami vaikai. Jiems Neringos gimtadienio proga teatras „Lino lėlės“ dovanos spektaklį „Vilkas ir ožiukai“.

Visą mėnesį vyksiančių Neringos ištakų 585 metų sukakčiai skirtų renginių programą pabaigs susitikimas su žurnalistu, visuomenininku, paramos Ukrainai akcijų organizatoriumi Andriumi Tapinu ir staigmena – diskoteka su didžiausiais 80–90 metų šokių hitais. Juos lapkričio 26 d. į kurortą atveš ir prie didžėjaus pulto stos pats A. Tapinas.

Visi Neringos gimtadieniui skirti renginiai nemokami. Jų programą rasti puslapyje https://www.kulturossala.lt/lt/renginiai/neringa-svencia-gimtadieni-neringos-istakoms-585-16092.html