Pinigų vadovėliams užteks ne visiems

Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorius Nikolaj Petunov pasakojo, jog mokykla jau sulaukė 9 klasės pirmos dalies matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos vadovėlių bei 11 klasės istorijos pirmos dalies vadovėlių.

„Šių dalykų vadovėlius turi visi gimnazijos mokiniai“, - pasakojo pašnekovas.

Kitos mokyklos, Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos, direktorė Janina Grigienė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog nors mokykla ir sulaukė pirmųjų užsakytų vadovėlių, procesas labai komplikuotas.

„Gavome tai, ką buvome užsakę pirmame etape. Tai fizikos, biologijos, matematikos, užsienio kalbų. Dabar finansavimas bus skiriamas kitam etapui“, - kalbėjo progimnazijos direktorė.

Tiesa, daugelio dalykų vadovėliai užsakyti ne visiems mokiniams individualiai, o vienas komplektas vienai klasei, direktorė teigė, jog priežasčių tam - net kelios.

Baiminamasi broko

Pedagogai ir mokyklų vadovai labiausiai nuogąstauja dėl vadovėlių mokomosios medžiagos turinio.

Pasak J. Grigienės, masiškai užsakyti vadovėlius ir tada suprasti, jog mokomoji medžiaga nėra tinkama ugdymui, nenori niekas.

„Pirmiausia mokytojai nori labai atidžiai pasižiūrėti ir išnagrinėti vadovėlių turinį. Tikrai baiminamasi, kad taip greitai paruošti vadovėliai gali neatitikti mokytojų ir mokinių lūkesčių“, - priežastis įvardijo J. Grigienė.

Pasak jos, dalis nuogąstavimų virto realybe.

„Girdėjau pirmuosius atgarsius, kad yra broko matematikos vadovėliuose, taip pat teko išgirsti, kad ir fizikos mokytojai nelabai žavisi naujaisiais septintokams skirtais vadovėliais“, - patirtimi dalijosi J. Grigienė.

Dalis vadovėlių apskritai dar nėra leidžiami, tikslinama jų programa.

„Pavyzdžiui, aštuntokams vadovėlių dar nėra išvis. Šios klasės mokiniai taip pat dirba pagal atnaujintą programą, nors tai buvo paskelbta tik rugpjūčio mėnesį“, - kalbėjo progimnazijos vadovė.

Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorius pasakojo, jog nežinomybė tvyro ir dėl vadovėlių antrųjų dalių.

„Šiuo metu jie nėra patvirtinti net duomenų bazėje“, - pasakojo jis.

Tiesa, N. Petunov kalbėjo, jog kol kas gimnazijoje labai neigiamų nuomonių apie naująsias mokymosi priemones negirdėjo.

Finansavimo neužtenka

Kita stringančio vadovėlių įsigijimo proceso priežastis - finansavimas.

Prano Mašioto progimnazijos direktorė pateikė pavyzdį, kiek kainuoja visas vadovėlio komplektas vienam mokiniui.

„Nupirkti lietuvių kalbos ir literatūros dalyko penktos klasės mokiniui komplektą knygų kainuoja 73 eurai. Ir čia tik vieno dalyko komplektas“, - skaičiais pasidalijo J. Grigienė.

Pašnekovė atviravo - kainos yra didelės, o finansavimo yra nepakankamai.

„Finansavimas skirtas kiekvienai mokyklai individualiai pagal mokinių skaičių. Tie pinigai skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taip pat pirmame užsakymų etape mums buvo labai konkrečiai nurodyta, kiek, kokiai klasei ir kokio dalyko vadovėlių užsakyti mes galime. Visiškos laisvės priimti šiuos sprendimus mes neturėjome, reikėjo atsižvelgti į rekomendacijas iš Nacionalinės švietimo agentūros“, - detales pasakojo J. Grigienė.

Jai pritarė ir Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorius.

„Apskaičiavome, kad nupirkti mokiniams galime lietuvių kalbos, matematikos, biologijos vadovėlius, 11 klasei pirksime ekonomikos ir istorijos vadovėlius. Viskas, daugiau pinigų mes neturime“, - apverktiną situaciją nupasakojo N. Petunov.

Pasak jo, lėšų neužtekti gali net antroms mokymosi priemonių dalims įsigyti.

Atėmė ir iš kitur

Dar vienas antausis - sumažintas finansavimas skaitmeninėms mokymosi priemonėms įsigyti.

„Kai kurie vadovėliai yra labai surišti su “Eduka klasės„ svetaine“, - pasakojo N. Petunov.

Tiesa, ši skaitmeninio edukacinio turinio programa mokama, kaina mokiniui - 19 eurų.

Gimnazijos direktorius pasakojo, jog tenka prašyti tėvų pagalbos.

„Šiais metais prašome, kad šią programą finansuotų tėveliai, kadangi nesame įgalūs ją nupirkti kiekvienam mokiniui“, - pasakojo Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorius.

Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos direktorė J. Grigienė teigė, jog progimnazija pati pagal galimybes finansavo skaitmeninio mokymosi turinio įsigijimą.

„Tėvų neprašėme, nes nenorime tėvų pasipiktinimo. Skaitmeninį turinį nupirkome visiems ketvirtokams ir aštuntokams, nes šie vaikai ruošiasi standartizuotiems testams“, - kalbėjo pašnekovė.