Pietinio aplinkkelio projektas vėl ištrauktas iš stalčiaus

Klaipėdos pietinis aplinkkelis dar 2013 metais buvo pripažintas svarbiu valstybės objektu. „Mane stebina tai, kad ši aplinkkelis jau tapo legendiniu. Galiu tik apgailestauti, kad sprendimai priimti 2013 metais, o veiksmų nėra iki šiol“, - sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Paklaustas, kada atsiras uostamiesčio pietinis aplinkkelis, ministras atsakė: "Datos pasakyti negaliu. Šiandien mūsų prioritetas - Klaipėdos uosto pietinės dalies išvystymas. To negalėsime padaryti, kol neturėsime atsakymo, kaip judės transporto srautas. Priešingu atveju mieste turėsime neišvengiamas spūstis.

Pietinės uosto dalies vystymas be pietinio aplinkkelio - blogiausia, kas gali nutikti.

Problemos - jau dabar

Pietinio aplinkkelio galimybių studijos buvo kelios. Paskutinė miesto Savivaldybės užsakymu buvo parengta 2009 metais. Planuojamas beveik 7 km ilgio kelias nuo Minijos gatvės pabaigos iki kelio Klaipėda-Šilutė atkarpos ties Dumpiais. Jis turėtų tapti uosto bei aplinkinių teritorijų jungtimi ir sumažinti uostamiesčio gatvių apkrovimą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, aplinkkelis būtinas, nors gal ir nereikia jo tokio, koks buvo suplanuotas ankstesniais metais.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, Klaipėdos pietinis aplinkkelis yra neveiklumo pavyzdys.

Pasak V. Šileikos, dėl didžiulio autotransporto judėjimo pietinėje dalyje kyla daugybė problemų jau dabar.

Jau dabar reikia imtis priemonių, bet keliuko, turint omenyje, kad ateityje reikės vežti ir vėjo jėgainių dalis, daryti negalima ir jis tikrai neturėtų būti tik dviejų juostų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis taip pat mano, kad, turint omenyje prognozuojamą 7 tūkst. 400 automobilių per parą srautą, dviejų juostų pietiniam Klaipėdos aplinkkeliui tikrai neužteks. Pasak jo, jeigu bus vykdoma pietinės uosto dalies plėtra, o nebus aplinkkelio, mietas patirs didžiulę žalą.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau pietinis aplinkkelis būtų kainavęs apie 70 mln. eurų, o esant dabartinėms kainoms, ko gero, jo kaina sieks ir 100 mln. eurų. A. Vilkelio teigimu, aplinkkeliui nutiesti gali prireikti 2-3 metų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad vėl svarstomas aplinkkelio klausimas, kurį miesto Savivaldybė kelia jau daugiau kaip 10 metų. Pasak mero, ar aplinkkelis turi būti keturių, ar šešių juostų, ne tas klausimas, dėl kurio galima derėtis. Geležinkelininkai sako, kad stengsis, jog kuo daugiau krovinių į pietinę uosto dalį būtų gabenama geležinkeliu. Ministras taip pat mano, kad tai būtų geras variantas. Mero manymu, visų krovinių į pietinę uosto dalį suvežti vien geležinkeliu nepavyks.

Klaipėdos rajono, per kurį eis didžioji dalis uostamiesčio aplinkkelio, meras Bronius Markauskas teigia, kad rajonas palaiko aplinkkelio projektą, teritorijos yra rezervuotos ir rajonas padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad šitas kelias kuo greičiau atsirastų.

PAŽADAS. Kelias Šilutė-Klaipėda. Žadama, kad dabar jau tikrai bus tiesiamas pietinis aplinkkelis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Sudarys darbo grupę

Uosto plėtojimo tarybos posėdyje nuspręsta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri turi įvertinti optimalius pietinės uosto dalies susisiekimo mazgo sprendinius. Ją turėtų sudaryti Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Klaipėdos uosto ir geležinkelininkų atstovai. Dalyvauti šios grupės darbe įsiprašė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai. Grupė turėtų atsakyti į klausimą, kaip nukreipti transporto srautus nuo Klaipėdos miesto centro.

Pasak susisiekimo ministro, reikia judėti į priekį su specialiuoju planu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis atkreipė dėmesį į tai, kad spec. planas yra parengtas, žemės sklypai taip pat, tad procesas gali vykti greičiau. M. Skuodis akcentavo, kad visos institucijos turi bendradarbiauti tarpusavyje ir dalintis informacija, kas ką nuveikė ir ką planuoja daryti. Atskirų veiksmų negali būti. Darbo grupė turėtų parengti veiksmų, susijusių su pietiniu aplinkkeliu, planą, kuris galėtų būti tvirtinamas kitame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, vyksiančiame nebūtinai už pusės metų.

V. Grubliauskas replikavo, kad belieka tikėtis, jog darbo grupė bus ne ta, kurios tikslas - kuo giliau nukišti projektą į valstybinį stalčių. "Sudaryta darbo grupė nustatys terminus. Terminai, rodantys, kad tą aplinkkelį galėtume turėti per 8-10 metų, manęs netenkina. Viskas priklauso nuo to, koks tas aplinkkelis bus. Jau turint specialųjį planą, paimant žemę visuomenės poreikiams galima viską padaryti ir per 4 metus. Rangos darbai vyksta gana greitai, net per vienerius metus, bet reikia turėti teritorijas ir projektą.

Dėl Klaipėdos aplinkkelio užstrigome todėl, kad neturėjome konkrečių atsakymų, koks tas aplinkkelis turėtų būti. Ir dabar dar neturime. Matyt, reikės ir priešprojektinio vertinimo. Jeigu srautas bus toks, koks prognozuojamas, tai reikėtų ne kelio, o automagistralės tąsos, o jeigu dar reikėtų ją pritaikyti ir negabaritiniams kroviniams, vėl reikės tam tikrų sprendinių, kurie ilgina aplinkkelio atsiradimo laikotarpį.

Vienas iš klausimų, į kurį būtina atsakyti - ar reikia koreguoti specialųjį planą. Tikiuosi, kad pietinė uosto dalis bus išvystyta jau 2028 metais, o aplinkkelio infrastruktūra turi judėti paraleliai", - reziumavo susisiekimo ministras M. Skuodis.