Personalo ekspertė – apie tėvų auklėjimo klaidas, kurias turi taisyti pirmieji darbdaviai

Ką tik baigę studijas jaunuoliai dažnai neįsivaizduoja, kaip atrodo darbo diena, už ką ir kokį atlygį turi gauti, o nusprendę išeiti iš darbo kartais net neįspėję nebepasirodo biure.

Todėl rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ diskusijoje „Kokias tėvų klaidas turi taisyti pirmasis darbdavys?“ finansinių paslaugų centras „Guidehouse Lithuania“ kvies aptarti, kas – tėvai, visuomenė, švietimo sistema, o gal pats darbdavys – turi paruošti jaunuolius darbo rinkai.

Darbuotojas darbdavio akimis

Diskusijai besirengianti „Guidehouse Lithuania“ personalo vadovė Simona Žukaitytė pasakoja, kad pasirinkti tiek darbdaviams, tiek plačiajai visuomenei aktualią temą paskatino pačios tarptautinės konsultacinės kompanijos patirtis.

„Kai pernai įsteigėme JAV kompanijos padalinį Lietuvoje, dirbantį su pinigų plovimo prevencija, samdėme net 300 darbuotojų. Supratome, kad tiek daug patyrusių specialistų nerasime.

Todėl buvome pasiruošę įdarbinti ir apmokyti dalį nepatyrusių darbuotojų, kurie neseniai baigė studijas ar dar tebestudijuoja.

Pradėję samdyti jaunimą nustebome, kokie mums savaime suprantami dalykai jiems pasirodydavo nežinomi ir sukeldavo nesusipratimų.

Kadangi įdarbinimo procesą pradėjome dar pandemijos metu ir beveik viską darėme nuotoliniu būdu, jauniems darbuotojams kilo daug neaiškumų dėl disciplinos, nes jie gerai nežinojo, kaip turėtų atrodyti darbo diena ir ką reiškia 40 valandų darbo savaitė“, – apie netikėtas situacijas pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, studentams įprasta, kad mokydamiesi universitete jie patys organizuoja savo laiką. Tačiau pradėjus dirbti tenka susidurti su darbdavių lūkesčiais.

„Jauni specialistai ne visada supranta, kad kokybiškai dirbti reikia stengtis visada. Ne tik kai aplanko įkvėpimas. Yra buvę, kad darbuotojai neatvyksta į mokymus, nes turėjo pavedžioti šunį ar tiesiog užsimiršo.

Pasitaiko, kad jie atsisako ateiti į biurą, nes nerimauja, jog namuose likęs vienas augintinis liūdės, o sugedus kompiuteriui visą dieną nieko nedaro ir apie tai neperspėja vadovų“.

S. Žukaitytė pasakoja, jog ne visi pradedantieji darbuotojai suvokia ir tai, kaip neperžengiant ribų bendrauti su vadovu ir kad atostogų prašymo jam nereikėtų siųsti antrą valandą nakties.

Todėl jiems tenka paaiškinti dalykiško bendravimo principus bei priminti, kad į darbą reikia ateiti laiku ir dirbti numatytomis valandomis. Taip pat tenka aiškinti, jog biuras nėra tinkama vieta pasisėdėjimams su draugais, o virtualiame susitikime su klientu nedera dėvėti chalato.

„Daug spragų nauji komandos nariai turėjo ir kalbant apie jų kaip darbuotojų teisių ir pareigų supratimą. Ne visi žino, kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą ar mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, vienas kolega netgi parašė prašymą atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo, nes manė, jog jis jam nereikalingas.

Problemų kyla ir bandant suvokti darbo užmokesčio sistemą. Buvo atvejų kai ką tik studijas baigę ir dirbti pradėję darbuotojai nesuprato skirtumo tarp bruto ir neto užmokesčio. Todėl stebėdamiesi klausė, kodėl darbo sutartyje nurodyta didesnė suma, o mėnesio pabaigoje jie gavo mažesnį atlygį“, – paradoksalius nutikimus prisimena specialistė.

Bendra atsakomybė

Pasiteiravus, kaip darbuotojų patirties trūkumo problemą sprendžia patys darbdaviai, S. Žukaitytė sako, jog prireikia skirti nemažai laiko spragoms užkamšyti.

„Kadangi dalis darbuotojų jautėsi nesaugūs, nes nebuvo tikri, ar teisingai skaičiuojami jų atlyginimai, organizavome jiems skirtus mokymus apie darbo užmokesčio sistemą.

Matome, kad klausimų ir abejonių sumažėjo. Po mokymų juokaudama jaunųjų kolegų netgi klausiau, ar viskas buvo taip nesuprantama, jog jie nebenorėjo daugiau gilintis, ar tikrai viskas tapo žymiai aiškiau.

Didelį įdirbį atliko ir komandų vadovai, kurie apmokydavo naujus kolegas. Vadovai skyrė daug laiko individualiems susitikimams su jaunuoliais, kad padėtų jiems suprasti, už ką atsakingi jie patys ir kiti darbuotojai, su kuo jie turėtų bendrauti kilus klausimams, kur gali susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis“, – patirtimi dalijasi ekspertė.

Ji priduria, kad nesklandumų kartais kyla ir todėl, kad jaunieji specialistai nesmagiai jaučiasi bendraudami gyvai ar skambindami, tad dažniausiai komunikuoja susirašinėdami.

Kalbėdama apie tai, kas gi turėtų prisiimti atsakomybę už jaunosios kartos paruošimą darbo rinkai, „Guidehouse Lithuania“ atstovė sako, kad tai – kompleksinė užduotis.

Pasak jos, nors švietimo įstaigos gali suteikti teorinių žinių apie mokesčius ar organizacijų vadybą, bendražmogiškų savybių ir vertybių jaunuoliai semiasi iš juos supančios aplinkos.

„Kai kalbame apie bendrą kultūrą, tai veikiau yra šeimos klausimai. Jie susiję su specialistų požiūriu į įsipareigojimą, bendravimo etiketą ar net supratimu, kaip į darbo vietą ateiti apsirengus padoriai, kad nekiltų nereikalingų minčių.

Pavyzdžiui, aš požiūrio į darbą labiausiai mokiausi iš tėvų patarimų. Tikiuosi, kad ir dabar jaunuolių tėvai yra pirmieji patarėjai, padedantys susivokti profesiniame pasaulyje.

Kita vertus, nereikia atmesti ir paties jaunimo indėlio. Dabar darbo rinka yra perkaitusi, tad darbuotojams yra lengviau susirasti darbą nei prieš dešimtmetį. Tokia aplinka sukuria situaciją, kai specialistui nebėra tokio didelio poreikio dar labiau save tobulinti.

Taigi, svarbu, kad pats jaunuolis neužmigtų ant laurų, nes rinka keičiasi. Darbdaviai labiausiai vertina darbuotojus, kurie yra ne tik geri ekspertai, bet ir žmonės, sugebantys prisitaikyti prie organizacijos ir palaikyti ryšius“, – pasakoja festivaliui „Būtent!“ besiruošianti ekspertė.

Auganti tolerancija nuomonių įvairovei

Pasak S. Žukaitytės, festivalyje „Būtent!“ diskusijos dalyviai apžvelgs įvairias specialistų rengimo darbo rinkai perspektyvas. „Kalbėsime apie tai, kur ir kaip jaunuoliai ruošiami karjerai, kas išmoko daugelio svarbių dalykų ir profesinių paslapčių – tėvai, draugiški kolegos ar supratingi vadovai?

Gvildensime ne tik žinių suteikimo klausimą, bet ir darbuotojų požiūrį – kaip baigus studijas sklandžiai pereiti prie naujo veiklos formato“, – mintimis apie artėjantį renginį dalijasi pašnekovė. Klausytojai taip pat bus kviečiami svarstyti, kokios savybės ir patirtys ieškant pirmojo darbo yra aukso vertės.

S. Žukaitytė sako, kad diskusija suteikia puikią progą išgirsti skirtingų organizacijų, kultūrų ar amžiaus grupių pažiūras ir taip drauge ieškoti geriausių sprendimų.

„Manau, kad diskusijų kultūra Lietuvoje vis labiau vystosi, tačiau kartais dar stokojame pagarbos kitokiai nuomonei. Skirtingi požiūriai nereiškia, kad viena iš diskusijos pusių yra kažkuo prastesnė.

Tačiau lietuvių kultūros pranašumas – nebijojimas kelti drąsius klausimus ir apie juos diskutuoti. Kadangi esame tarptautinė kompanija, pastebime, kad nepatogios ar net karštos temos keliamos ne visur“, – teigia „Guidehouse Lithuania“ personalo vadovė.

Ji taip pat pastebi, kad svarbiausias temas aptarti leidžiantis festivalis „Būtent!“ prisideda prie visuomenės edukacijos ir tolerancijos didinimo. „Džiaugiuosi, kad po pandemijos ir vėl sugrįžtame prie gyvų renginių. Labai ilgėjausi tokių diskusijų kaip „Būtent!“.

Politikos pasaulyje, kur svarstomi aktualūs klausimai, neretai pritrūksta tolerancijos skirtingoms nuomonėms. Tai tikiuosi pamatyti festivalyje Birštone“, – mintimis dalijasi S. Žukaitytė.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.

Daugiau apie festivalį www.diskusijufestivalis.lt