Per Sausio įvykius žuvusiųjų artimieji padavė į teismą Michailą Gorbačiovą

„Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas sausio 13-osios naktį – tuo metu, kai prieš trisdešimt vienerius metus SSRS vykdė Lietuvos radijo ir televizijos centro bei Vilniaus televizijos bokšto šturmą“, – pranešė A. J. Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis.

Civilinis ieškinys pateiktas šešių asmenų, kurie 1991 metų sausio 13 dieną neteko savo artimųjų, vardu.

Anot pranešimo, šiuo ieškiniu siekiama, kad M. Gorbačiovas, kaip aukščiausias pareigas užėmęs SSRS asmuo, sulauktų atsakomybės už Sausio 13-osios žudynes.

Ieškovai teigia teismui pateikę įrodymus, pagrindžiančius, kad tuometinis SSRS prezidentas M. Gorbačiovas 1991 metų sausio 11–13 dienomis būdamas vyriausiuoju SSRS ginkluotųjų pajėgų vadu turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai, tai yra nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.

„Labai svarbu, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, sulauktų atsakomybės“, – sakė ieškinį parengęs advokatas Mindaugas Gedeikis.

R. Povilaitis, kaip nukentėjusysis baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje, kėlė M. Gorbačiovo atsakomybės klausimą, nes šio buvusio aukščiausio Sovietų Sąjungos pareigūno nėra tarp teisiamųjų. Jį mėginta apklausti liudytoju, tačiau nesėkmingai.

„Labai apgailestauju, kad Generalinės prokuratūros prokurorams pritrūko drąsos iškelti tuometinio SSRS prezidento baudžiamosios atsakomybės klausimą. Suprantantiems, kokia buvo Sovietų Sąjungos hierarchinė struktūra, yra aišku, kad dvi paras trukę SSRS Gynybos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės saugumo komitetui pavaldžių karinių pajėgų veiksmai nebūtų įmanomi nederinant jų su M. Gorbačiovu“, – sakė R. Povilaitis.

Jis pabrėžė, kad tuo metu M. Gorbačiovas buvo ir Sovietų Sąjungos prezidentu, ir vyriausiuoju karinių pajėgų vadu, ir Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto generaliniu sekretoriumi.

„Besibaigiantis baudžiamasis procesas, kuriame jau yra nuteisti dalis žudynių organizatorių ir vykdytojų, yra labai svarbus, tačiau neįvertinus aukščiausio lygio vado atsakomybės, teisingumas yra ne pilnas“, – tvirtino R. Povilaitis.

Vilniaus apylinkės teismo atstovas spaudai Aurimas Žukauskas BNS patvirtino, kad ieškinys gautas, tačiau kol kas nagrinėjimo data nepaskirta.

„Nagrinėjimo data dar nėra paskirta, byla rezonansinė, manau, kad dar šiek tiek užtruks“, – BNS sakė jis.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvusių sovietų karių ir karininkų. Tarp jų yra ir dabar jau miręs buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.