Per dvidešimt metų į Lietuvos gerovę Europos Sąjunga investavo daugiau nei dvidešimt milijardų eurų

„Nuolat sulaukiame investicijų iš ES. Suprantame kaip svarbu pateisinti partnerių pasitikėjimą ir kurti savo šalies, regionų gerovę. Laiko, jėgų ir išradingumo čia turi netrūkti, juolab kad prie įgyvendintinų projektų turės prisidėti ir pačios savivaldybės, skirdamos mažiausiai 15 procentų reikalingų investicijų.

Taigi, vien šiuo laikotarpiu įgyvendinant projektus, regiono plėtrai gali būti panaudota daugiau nei 200 mln. eurų. Tai milžiniška suma, kurią leisti reikia labai atsakingai ir apgalvotai.Vertinami naudingiausi projektai, duodantys daugiausia pridėtinės vertės gyventojams ir regionui.

Tobula, jei projektas kuria naudą, paslaugas dviem, trims savivaldybėms, o geriausia - visoms septynioms Klaipėdos regiono savivaldybėms: Skuodui, Šilutei, Palangai, Neringai ir Kretingai“, - sako Klaipėdos regiono plėtros tarybos direktorė Dalia Makuškienė.

Rengiant 2022-2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plano projektą buvo atlikta išsami situacijos analizė, kuri atskleidė regiono stipriąsias puses, taip pat ir nemažai spręstinų problemų. Plano rengimo darbo grupė po ilgų diskusijų išskyrė aktualiausias problemas, kurių sprendimas prisidėtų prie spartesnės regiono socialinės, ekonominės raidos ir vystymosi skirtumų regiono viduje mažinimo.

Siekiama visapusiško bendradarbiavimo

Patvirtinus dešimties 2022-2030 m. regionų plėtros planus, šalies regionai tęsia jų įgyvendinimą - programą Vyriausybė patvirtino dar praėjusių metų birželį, tad regionų plėtros tarybos su kolegijomis toliau planuoja intensyvius pažangos priemonių pritaikymo darbus.

Siekiant susitarimo, šio laikotarpio Klaipėdos regiono plėtros planas yra rengiamas aktyviai bendradarbiaujant tiek su regiono savivaldybių politikais, administracijų darbuotojais, tiek su socialiniais ir ekonominiais partneriais.

Per pastaruosius dvejus metus plano rengimo darbo grupė posėdžiavo penkiolika kartų. Plano projektas buvo pristatytas socialiniams ir ekonominiams partneriams, išklausytos jų nuomonės ir pasiūlymai.

„Plano projektas ir visų pažangos priemonių projektai yra reguliariai svarstomi Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegijos patariamosios partnerių grupės posėdžiuose. Šią partnerių grupę sudaro darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai“, - apie bendrus darbus pasakoja D. Makuškienė.

Anot jos, galima pasidžiaugti, kad Klaipėdos regiono partnerių grupė išties aktyviai diskutuoja dėl kiekvieno pažangos priemonės projekto. Patrneriai nuolat teikia savo pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir regiono savivaldybėms.

Bendras darbas su partneriais teikia naudą

„Gera, kad Klaipėdos regiono plėtros taryboje Socialinių partnerių grupės, kurios narė aš ir esu, pateikiamų rekomendacijų yra įsiklausoma, jos ne tik išklausomos, bet į jas ir atsižvelgiama. Darbas Regiono plėtros taryboje ne tik padeda regionui augti, bet suteikia jos nariams galimybę prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje jie gyvena, ir jaustis aktyviais jos dalyviais“, - šypsosi Klaipėdos regiono plėtros tarybos direktorė D. Makuškienė.

Anot moters, šioje Taryboje dirba pačių įvairiausių profesijų atstovai, todėl bendradarbiaujant pasitelkiami ne tik skirtingi resursai, bet ir įveiklinamas kolektyvinis intelektas, o tai padeda rasti efektyvių ir inovatyvių sprendimų.

Gyvename technologijų, informacijos prieinamumo ir nuolatinės kaitos laikais, tačiau žmogus ir bendruomenės išlieka pagrindų pagrindu. Vykdomi projektai ir iniciatyvos rodo, kokie Lietuvos žmonės yra išradingi, kūrybiški ir atsakingi.

Šiuo metu Klaipėdos regiono plėtros taryba dirba su praėjusio 2014-2020 m. ES planavimo periodo bei dabartinio 2021-2027 m. ES periodo investicijomis, kurių panaudojimui ruošiami projektai.

Klaipėdos regionui skirta 199 468,0 Eur Europos Sąjungos investicijų

Regionų plėtrai 2021–2027 metų finansiniam laikotarpiui skiriama Europos Sąjungos investicijų suma rekordiškai didelė – net 1,6 mlrd. Eur. Palyginimui, 2007–2013 m. laikotarpiu ši dalis buvo 10,5 proc., o 2014–2020 m. – apie 16 proc.