Paslaptingasis apvelingas: kodėl jūra staiga atšąla?

Apvelingo laukia nardytojai, mat esant šiam reiškiniui vanduo tampa ypač skaidrus. Taip pat vandenyje padaugėja maisto medžiagų.

Apvelingo reiškinį tyrinėjanti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Toma Dabulevičienė teigė, kad paprastai vandens temperatūra dėl apvelingo pažemėja 2-6 laipsniais, bet atšalimas gali būti ir drastiškas, keliolikos laipsnių.

Pasak T. Dabulevičienės, šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai tiria, kokį poveikį apvelingas daro žuvims.

Moksliniams tyrimams pasitelkiami ir kosminiai palydovai, kuriais galima geriau matyti, kaip formuojasi ir veikia šis paslaptingas reiškinys.

Pirmiausia prašyčiau paaiškinti, kas yra apvelingas, koks tai reiškinys. Kaip ir kokiomis sąlygomis jis susidaro?

Priekrantės apvelingas (atkilas) - tai giluminių vandens masių iškėlimas į paviršių.

Šis reiškinys yra vėjo, kranto konfigūracijos ir Žemės sukimosi sąveikos rezultatas.

Vėjas turi pūsti išilgai pakrantės, tuomet dėl Žemės sukimosi srovės yra nukreipiamos į dešinę (Šiaurės pusrutulyje) ir paviršiniai vandenys yra nustumiami tolyn nuo kranto, o juos pakeičia gilesnių sluoksnių vanduo.

Tai retas ar dažnas reiškinys? Kokiose vietovėse jis dažniausiai pasireiškia?

Pasauliniu mastu apvelingas yra gana dažnai pastebimas dideliuose ežeruose, jūrose bei vandenynuose. Ne išimtis - ir mūsų Baltijos jūra.

Mūsų klimato juostoje apvelingas yra ryškiausias šiltuoju sezonu, kai paviršinis jūros vanduo yra jau įšilęs, o priedugninio vandens temperatūra yra gerokai žemesnė nei paviršiuje.

Tad šaltesni giluminiai vandenys, pakelti į paviršių, sudaro ryškų temperatūros kontrastą.

Ypač vasarą apvelingą galima apibūdinti kaip staigų vandens temperatūros pažemėjimą.

Ar priklausomai nuo vietovės skiriasi ir apvelingo požymiai, t. y. ar jis vienodas, tarkime, Pietų Amerikoje ir Europoje ar Azijoje?

Nors apvelingas - gana dažnas reiškinys, skirtingose pasaulinio vandenyno vietose jis skiriasi.

Pavyzdžiui, rytinėse Ramiojo, Atlanto vandenynų pakrantėse egzistuoja nuolatinės apvelingo sistemos.

Turbūt žymiausios jų būtų ties Čile ir Peru Ramiajame vandenyne, taip pat Angolos ir Bengelos apvelingo sistema ties vakariniais Afrikos krantais.

Šie regionai dėl apvelingo pakeltų šaltų, giluminių vandenų, prisotintų maistingųjų medžiagų, pasižymi dideliu biologiniu produktyvumu ir yra vieni derlingiausių žvejybos plotų.

Kitose pasaulinio vandenyno vietose, priklausomai nuo vėjų, gali būti stebimi sezoniškai besiformuojantys apvelingai.

Baltijoje apvelingas yra daugiau atsitiktinis įvykis, priklausantis nuo atitinkamos krypties vėjų dominavimo.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apvelingą ties Lietuvos priekrante sukelia šiaurės krypčių vėjai, kurie mūsų atveju būtent ir pučia išilgai pakrantės.

Paprastai užtenka 2-3 dienų su vyraujančiais šių krypčių vėjais, kad būtų galima tikėtis apvelingo.

Kiek laiko paprastai tęsiasi apvelingo efektas?

Kadangi, kaip jau minėjau, Baltijos apvelingas priklauso nuo vėjo, tad ir jo formavimasis, trukmė bei intensyvumas yra nulemiamas vyraujančių vėjų trukmės.

Įprastai apvelingas trunka nuo kelių dienų iki savaitės, tačiau būna ir ekstremalių atvejų, kai ilgą laiką nusistovėjus šiaurinių krypčių vėjams apvelingas gali tęstis ir 2-3 savaites.

Šią vasarą ties mūsų priekrante apvelingas, bent jau ryškus, fiksuotas dar nebuvo. Dėl vyravusios karščio bangos turėjome gana šiltą jūrą.

Tačiau pasikeitus vėjui jūros temperatūra gali gana staigiai pakisti.

Kaip stipriai apvelingas gali pakeisti vandens temperatūrą, bangavimą?

Įprastai vandens temperatūra dėl apvelingo pažemėja 2-6 laipsniais.

Atrodytų, tai nėra labai daug, bet kai turime trumpą vasarą ir santykinai šaltą jūrą, toks atvėsimas turistaujantiems nėra labai smagus.

Kita vertus, apvelingo metu padidėja vandens skaidrumas, tad mėgstantys nardyti jūroje kaip tik laukia šio reiškinio.

Kokie būtų ryškiausi apvelingo pavyzdžiai Baltijos jūroje apskritai ir mūsų pajūryje?

Ko gero, pats ekstremaliausias apvelingas Baltijos jūroje ties mūsų, Latvijos, Kaliningrado ir net Lenkijos krantais buvo fiksuotas 2006 m. liepos mėnesį.

Jo metu per kelias dienas vandens temperatūra nukrito nuo maždaug 21-23 laipsnių iki vos 4-6 laipsnių - buvo tokia, kokia įprastai būna kovą!

Taigi, poveikis buvo juntamas nuo vandens ekosistemų lygmens iki turistų.

Pati esu kilusi iš Panevėžio, bet kaip tik tą 2006 metų liepą, dar būdama moksleive, viešėjau Klaipėdoje ir savo kailiu galiu paliudyti, kad vanduo buvo tikrai ledinis!

Tąkart, žinoma, dar nesupratau, kodėl vieną dieną vasariškai šiltas jūros vanduo staiga pavirto į kojas geliantį ledinį vandenį...

Gal tai ir paskatino pasirinkti hidrologijos ir okeanografijos studijas Klaipėdos universitete. Nuo bakalauro studijų laikų apvelingas tapo mano pagrindiniu tyrimų objektu.

Vertinant moksliniu požiūriu - kokį poveikį apvelingas daro ar teoriškai gali padaryti vietos gyvūnijai ar augalijai?

Apvelingo sukelti staigūs jūros temperatūros, druskingumo ir maistinių medžiagų koncentracijos pokyčiai yra glaudžiai susiję su jūros priekrantės ekosistemos funkcionavimu ir gali daryti įtaką žuvų gausumui, pasiskirstymui ir rūšinei sudėčiai.

Mūsų Baltijos jūroje apvelingas daugiausia charakterizuojamas temperatūros pažemėjimu, kuris savo ruožtu gali daryti poveikį mikroskopiniams vandens dumbliams.

Rūšių nykimo jis nesukels, kadangi tai yra natūraliai vykstantis gamtinis reiškinys ir rūšys, gyvenančios jūroje, yra prisitaikiusios.

Tačiau, žinoma, itin ekstremalių apvelingų metu gali būti jaučiami ir neigiami padariniai, kai iki nebūdingų tam sezonui temperatūros reikšmių nukritusi vandens temperatūra kai kuriems organizmams gali sudaryti nepalankias sąlygas.

O galbūt apvelingas turi ir teigiamų aspektų? Kaip ir kam jis gali būti naudingas?

Jei žiūrėsime iš turizmo perspektyvos, jau buvau minėjusi, kad mėgstantys nardyti jūroje laukia apvelingo dėl didesnio vandens skaidrumo.

Na, ir, žinoma, apvelingas pakelia ne tik šaltą, tačiau ir maistmedžiagių prisotintą vandenį į paviršių.

Tad jis yra labai svarbus okeanografinis reiškinys, prisidedantis prie vandens masių atsinaujinimo ir viršutinio vandens sluoksnio papildymo maistinėmis medžiagomis.

Jos yra maistas fitoplanktonui, o jis yra sudėtingos mitybos grandinės pagrindinė dalis.

Kokią įtaką apvelingo reiškiniui daro klimato kaita? Ar jis dažnėja?

Šiam klausimui atsakyti dar reikėtų išsamesnių tyrimų.

Kaip stebimas ir tiriamas apvelingas? Kokiais metodais vertinamas jo intensyvumas ar poveikis aplinkai?

Baltijos jūros, Kuršių marių ar kitų vandens telkinių tyrimai įprastai būdavo atliekami tradiciniais metodais, kai matavimai yra atliekami nuo kranto ar iš laivų.

Sparčiai tobulėjant technologijoms, ypač kosminėms, palydovų surenkami duomenys dabar teikia didelį potencialą jūros tyrimams.

Palydovuose esantys jutikliai fiksuoja nuo Žemės paviršiaus grįžtančią elektromagnetinę spinduliuotę, kurią mokslininkai paverčia tyrimams naudinga informacija apie vandenynuose vykstančius reiškinius ir procesus.

Taigi, iš palydovų gaunama daug vertingos informacijos ir apie apvelingo reiškinį.

Šiltuoju metų periodu esant ryškiai vandens temperatūros stratifikacijai (susisluoksniavimui, kai, pvz., viršutinis vandens sluoksnis yra šiltesnis nei priedugnio) ir nesant dideliam debesuotumui (debesys trukdo gauti palydovinę informaciją apie vandens paviršių), apvelingo sukeltas vandens paviršiaus temperatūros pažemėjimas yra lengvai fiksuojamas palydoviniais infraraudonųjų spindulių jutikliais.

Juos pasitelkę į pagalbą Klaipėdos universiteto mokslininkai stebi bei analizuoja erdvinius jūros paviršiaus temperatūros pokyčius.

Be to, dėl apvelingo metu besikeičiančių fizinių bei biologinių aplinkos faktorių, jūros spalvos (angl. Ocean Color), pvz., chlorofilo-a (chl-a), pokyčiai taip pat gali būti stebimi palydoviniais optiniais jutikliais.

Kadangi palydoviniai matavimai yra dažni laike, o vandens paviršiaus temperatūros nuotraukos apima didelę teritoriją, ne tik taškinius duomenis, kaip, pvz., iš priekrantės stočių ar laivų, tai leido daug geriau suprasti erdvinius jūros paviršiaus temperatūros ar chl-a pokyčius apvelingo metu, stebėti jo formavimąsi.

Kaip apvelingo tyrimus galima pritaikyti praktiškai?

Kaip tik šiuo metu analizuojame apvelingo poveikį žuvims.

Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad yra stebima tendencija, kad kai kurios žuvų rūšys, pavyzdžiui, plekšnės ar strimelės, apvelingo metu yra sutinkamos dažniau.

Tuo tarpų ešerių, perpelių ar tokių gėlavandenių rūšių kaip karšis ar kuoja sutinkamumas mažėja.

Taip pat pastebima, kad vandens temperatūros pokyčiai atliepia ir oro temperatūrą.

Tad apvelingo sukelti vandens ir oro temperatūros pažemėjimai vasaros sezono metu gali turėti neigiamos įtakos turizmui pajūrio regionuose, kuriuose apvelingų būna gana dažnai.