Pasirūpinimo savimi vadovas tėvams: kodėl taip svarbu skirti laiko sau?

Tiesą sakant, rūpinimasis savimi gali būti vienas geriausių būdų tėvams ne tik patenkinti savo poreikius, bet ir vykdyti savo šeimynines, tėviškas pareigas.

Skaitykite toliau ir sužinosite, koks yra skirtumas tarp rūpinimosi savimi ir savęs lepinimo, bei apie tai, kaip tinkamas pasirūpinimas savimi gali praturtinti jūsų ir šeimos gyvenimą. Taip pat atraskite penkias įdomias tėvų veiklas, kurios gali padėti jums pagerinti jūsų savijautą kiekvieną dieną.

Taigi, kas yra rūpinimasis savimi?

Daugelis žmonių rūpinimąsi savimi supranta kaip savęs lepinimą, nuolaidžiavimą, pataikavimą sau, savo silpnybių palaikymą. Mintyse gali pralėkti vaizdai, kaip valgote saldainius burbulinėje vonioje ar lėtai vaikštote saulėtu paplūdimiu.

Maža to, kad tokie įsivaizdavimai neatitinka tiesos, tokios prielaidos gali disciplinuotus ar praktiškus žmones atstumti nuo pasirūpinimo savimi praktikų, kurios galėtų pagerinti jų fizinę ir emocinę savijautą.

Iš esmės skirtumas tarp silpnybių palaikymo ir rūpinimosi savimi yra rezultatas. Rūpinimosi savimi įpročiai padeda mums išlikti sveikiems ir tobulėti. Savęs lepinimo įpročiai, tokie kaip persivalgymas prie televizoriaus ar svarbių pareigų vengimas, dažniausiai būna trumpalaikiai, o ne realūs sveikatos problemų sprendimai. Rūpinimasis savimi taip pat laikui bėgant tampa malonus, o pasilepinti silpnybėmis iš pradžių yra malonu, tačiau gali pakenkti mūsų sveikatai.

Tikrasis asmens rūpinimosi savimi apibrėžimas yra labai platus. Tai yra bet koks veiksmas, kurio imatės norėdami pagerinti savo sveikatą. Nacionalinio psichikos ligų instituto (NAMI, USA) duomenimis, visi asmens rūpinimosi savimi įpročiai priskiriami šioms šešioms kategorijoms:

• Fizinė

• Psichologinė

• Emocinė

• Dvasinė

• Socialinė

• Profesinė

Štai keli asmeninio rūpinimosi savimi pavyzdžiai, apie kuriuos galbūt nesusimąstėte: valytis dantis, valgyti subalansuotą maistą, reguliariai sportuoti ar vartoti vaistus nuo fizinės ar psichinės ligos. Visos šios praktikos patenka į vieną iš aukščiau nurodytų kategorijų ir padeda sveikai gyventi. Šie ir kiti rūpinimosi savimi užsiėmimai padeda geriau jaustis ir jūs galite vykdyti savo pareigas šeimoje ir darbe.

Tėvai dažnai skiria tiek daug dėmesio savo vaikams, kad neturi laiko sau. Kartais gali būti sunku skirti laiko tokiam paprastam dalykui kaip apsirengimas, jau nekalbant apie socialinės ar profesinės sveikatos gerinimą. Bet kai kiekvieną dieną skiriame laiko sau, rūpinamės artimaisiais tiek pat, kiek ir patys savimi.

Kodėl rūpinimasis savimi yra svarbus visiems, ypač tėvams?

Jei susilaužytumėte koją ar susirgtumėte gripu, ar bandytumėte tai ignoruoti ir atsisakyti gydymo? Žinoma, ne! Daugelis iš mūsų eitų pas gydytoją pagalbos arba gydytųsi nesunkius sužalojimus patys. Emocinė ir psichinė sveikata, taip pat kasdienė fizinės sveikatos praktika yra ne mažiau svarbios. Rūpinimasis savimi yra puikus būdas tėvams / globėjams ir visiems, kurie rūpinasi kitais, patenkinti savo pačių poreikius. Ar išsekę būsime labai naudingi ir produktyvūs?

Bet kokia fizinė ar psichologinė liga trukdo ne tik mūsų savijautai, bet ir gebėjimui vykdyti savo pareigas. Štai kodėl rūpinimasis savimi yra toks pat svarbus šeimos poreikiams, kaip ir jums patiems. Jei valgote gerai, pakankamai miegate ir randate būdų patenkinti savo asmeninius poreikius, galite geriau pasirūpinti savo vaikais ir vykdyti kitas pareigas.

Kadangi rūpinimasis savimi ir psichinė sveikata yra stipriai susiję, vieno nepaisymas gali neigiamai paveikti kitą. Kartais tėvų stresas ar perdegimas gali tapti toks stiprus, kad jūs negalėsite su tuo susitvarkyti patys. Šiuo atveju vienas geriausių rūpinimosi savimi žingsnių yra kreiptis patarimo ar kitokios profesionalios pagalbos - profesionalas gali padėti suprasti, kaip tinkamai pasirūpinti savimi, sudaryti planą, pasiūlyti priemonių.

Daugeliu atvejų tėvai nepaiso savo poreikių, nes nerimauja, kad tai yra egoistiška ar savanaudiška vaikų atžvilgiu.

Štai keletas požymių, rodančių, kad esate įsitempęs ar prislėgtas ir jums būtina pasirūpinti savimi:

miego ir / ar valgymo įpročių pasikeitimas,

galvos skausmas, galvos svaigimas ar skrandžio sutrikimas,

pavojaus, nelaimės baimė, kaltės jausmas, pažeidžiamumo, nerimo ar vienatvės jausmas,

sunkumas susikaupti,

atsiribojimas ar susierzinimas, verkimo ar pykčio protrūkiai.

Kaip išmokyti vaikus rūpintis savimi? Kodėl tai svarbu?

Ar žinote, kad geriausias būdas išmokyti savo vaikus pasirūpinti savimi yra pačiam būti modeliu? Rūpinimasis savimi gali turėti tas pačias pasekmes jūsų vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, kaip ir jums. Be to, rūpinimosi savimi įgūdžiai gali išmokyti vaikus reaguoti į sunkias situacijas ir buvo įrodyta, kad tai stiprina vaikų empatiją - išmokęs būti jautrus sau, vaikas bus jautrus kitiems.

Su vaiku išsikelkite tikslus, kad išsiugdytumėte įpročius, apimančius visas šešias pasirūpinimo savimi kategorijas. Planuokite laiką praktikuoti šiuos įpročius su vaiku ir siekite kiekvienas savo tikslų. Jei jūsų vaikas jau savaitę (ar kitą pasirinktą laiką) praktikuoja savo pasirinktus įpročius, apdovanokite jį rimtesne pasirūpinimo savimi veikla, pavyzdžiui, kelione į parką ar šeimos žaidimu, filmu. Į savo kasdienybę įtraukite veiklą, kuri taip pat moko jūsų vaiką pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, galite kartu paruošti sveiką vakarienę visai šeimai arba paskatinti vaiką po pietų pasnausti.

Žaidybinės veiklos gali padėti vaikams suprasti rūpinimosi savimi naudą: pieškite, lipdykite, žaiskite su figūrėlėmis kasdienės rutinos scenas, kalbėkitės, kodėl taip svarbu būti sveikiems, ramiems, išsimiegojusiems. Kartu praktikuokite jogą, meditaciją, klausykitės muzikos, būkite gamtoje. Kuo geriau vaikas gebės savimi pasirūpinti, tuo labiau jis savimi pasitikės, mokysis priimti tinkamus sprendimus, pažins save.

5 rūpinimosi savimi patarimai ir idėjos tėvams

Dabar, kai suprantate, kokią naudą rūpinimasis savimi gali suteikti jūsų gyvenimui, laikas sudaryti planą! Išbandykite šiuos penkis suaugusiųjų rūpinimosi savimi patarimus ir užsiėmimus, kad netektų paaukoti savo sveikatos gyvenant pagal įtemptą tėvų tvarkaraštį:

• Miegas yra pagrindinis emocinės ir fizinės savęs priežiūros komponentas, tačiau daugelis tėvų to nepaiso. Jei įmanoma, pabandykite kiekvieną naktį miegoti bent septynias valandas.

• Išnagrinėkite 6 kategorijas ir nustatykite, kokių rūpinimosi savimi elementų jums trūksta, ir suplanuokite, kaip juos pagerinti.

• Stenkitės kiekvieną dieną padaryti paprastų dalykų, kurie pagerins jūsų psichinę ar fizinę sveikatą. Pavyzdžiui, galite pasivaikščioti po pietų ar paskambinti mylimam žmogui, kurio seniai nematėte.

• Raskite laisvo laiko ir susirašykite sąrašą dalykų, kurie suteikia jums malonumo, atpalaiduoja, padeda perkelti mintis į gerus atsiminimus, patirti gerų emocijų. Turėkite sąrašą su savimi ir visada galėsite pasisemti idėjų, kaip pagerinti savijautą. Atradę naujų potyrių, galėsite sąrašą papildyti.

• Savirefleksija taip pat yra svarbi rūpinimosi savimi dalis, todėl pagalvokite, ko jums dabar trūksta ir ko jūs dažniausiai atsisakote artimųjų, vaikų labui. Raskite tam laiko ir erdvės savo rutinoje.

Jeigu besistengdami būti gerais tėvais jūs išsekinate save, jaučiate nuolatinį nuovargį, trokštate pabėgti, vaikai, matydami jūsų įsitempusius veidus, su laiku gali imti galvoti, kad jie yra jūsų kančių šaltinis. Tai gali sugriauti jūsų tarpusavio ryšį, vaikų pasitikėjimą jumis. Būsite prastas pavyzdys, kaip kurti gyvenimą, kaip siekti laimingų išgyvenimų, kurti savo ateitį.

Tėvystė gali būti dovana, jei mokėsite ją priimti ir ja džiaugtis, tinkamai paskirstydami laiką bei rūpestį, įvertindami savo galimybes, atskirdami poreikius nuo lepinimo (vaikų ir savęs).

Parengta pagal https://www.waterford.org/education/self-care-for-parents/