Paminkliniai medžiai praskleidžia istorijos šydą

Didžiulio visuomenės susidomėjimo buvo sulaukęs neseniai Smiltynėje atrastas 1934 m. sodintas bei ilgainiui iš gyvosios atminties ištrintas prezidento Antano Smetonos ąžuolas, o šį pavasarį nedidele sensacija tapo atkapstyta informacija apie Kretingoje pasodintus net tris vardinius ąžuolus: Tautos vado, Baltijos vienybės ir Klaipėdos.

„Mes, istorikai, žinojome, jog į Palangą vasaroti vykdavęs A. Smetona Kretingoje yra pasodinęs paminklinį medį, tačiau visiškai nebuvo aišku, kur. Žvilgsniai krypo į Rotušės aikštę, tačiau dabar paaiškėjo, kad ąžuolai stūkso senajame miesto parke. Galbūt net pavyko juos identifikuoti. Tai yra tikrai didelis atradimas, nes išlikusių ir žinomų paminklinių prieškario medžių Vakarų Lietuvoje yra labai mažai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Nedaug klaipėdiečių žino, jog ir uostamiestyje prieš beveik 100 metų taip pat buvo pasodinti trys vardiniai medžiai, kurie iki šiol stiebiasi į dangų.

VERSIJA. Kretingos Pušyno parke tarpukariu buvo pasodinti mažiausiai du paminkliniai ąžuolai. Galbūt - šie, augantys abipus tako (prie vieno - akmuo).

Nuotrupų medžioklė

Pavasarį sodinti medžius populiaru ir šiais laikais: tai daro įvairios organizacijos, įmonės, valstybinės įstaigos, pavieniai asmenys, tačiau gana retai medžiai sodinami siekiant įamžinti kokį nors įvykį, pagerbti iškilią asmenybę ar net nusiųsti politinę žinutę. Visiškai kitokia situacija buvusi tarpukariu, kai vardinių medelių sodinimas tapo ne tik visuomeninėmis šventėmis, madingomis akcijomis, bet ir tribūna ideologinei krypčiai išreikšti, lietuviškumo, patriotizmo propagandai skleisti. Iškilmėse dalyvaudavo vietinis politikos, valdininkijos elitas, bendruomenės.

Uostamiestis gali pasigirti net keturiais savo teritorijoje išlikusiais vardiniais ąžuolais.

Ypač aršios, savotiškos partizaninės kovos vyko Mažojoje Lietuvoje, kuri po karinės operacijos 1923 m. buvo prijungta prie Didžiosios Lietuvos iki pat 1939 m. Medelius kirsdavo, nupjaudavo, vėl atsodindavo. Šalį okupavus Sovietų Sąjungai žalieji istorijos liudytojai apskritai, išskyrus kelias retas išimtis, buvo pamiršti ir nejučia tarsi išgaravo iš vietinių žmonių kolektyvinės atminties. Istorinių nuotrupų galima aptikti nebent kruopščiai analizuojant senąją prieškarinę spaudą.

VIETA. Apie Tautos vado ir Baltijos vienybės medžius Kretingoje užsiminta 1937 m. laikraštyje „Vakarai“.

Šių eilučių autoriui neseniai pavyko rasti keletą žinučių, kurios tapo siūlo galu bandant atrasti dar tris paminklinius medžius Kretingoje, kuri iki šiol apie tokius girdėjo tik gandus.

1937 m. laikraščio „Vakarai“ gegužės 8 d. numeryje išspausdinta glausta informacija apie medelių sodinimą ir jų globą minėtame Žemaitijos mieste.

„Šiais metais medeliams sodinti ir globoti yra sudaryti Kretingoje du komitetai: apskrities, kuriam vadovauja miškų urėdas Daujotas, ir miesto su burmistru Dambrausku. Padaryti keli posėdžiai, sudarytas bendras medelių sodinimo ir globojimo planas, organizacijoms paskirstyti darbai. Šaulių kuopa intensyviai sodina medelius apie visą savo naująjį sporto stadioną. Jaunalietuviai tvarko ir dekoruoja miesto pušyne “Baltijos vienybės„ ir “Tautos Vado Prez. A. Smetonos ąžuolus„, apsodindami medeliais, eglaitėmis ir gėlėmis“, - rašoma skiltyje „Lietuvos Vakarai“.

POLITIKA. Maža žinutė „Lietuvos aide“ apie Kretingoje 1935 m. gegužės viduryje pasodintą Klaipėdos medį.

Dar vieną informaciją pavyko aptikti jau kitame laikraštyje: 1935 m. „Lietuvos aido“ gegužės 15-osios numeryje išspausdinta žinutė apie tai, jog Kretingoje iškilmingai pasodintas Klaipėdos medis.

„Sodinime dalyvavo pranciškonų gimnazija, vidurinė, pradžios mokyklos, valdininkija ir didelės minios žmonių. Pasodinus Klaipėdos Medį surašytas atatinkamas aktas, kuriame reiškiamas prisirišimas prie pajūrio ir pagarba išsilaisvinusiems Mažosios Lietuvos broliams“, - aiškią žinutę per medelį siuntė uostamiesčio kaimynai žemaičiai.

Žaliasis detektyvas

Įdomu tai, jog kretingiškiai jau dėliojo planus įamžinti kelis senus ąžuolus, juos priskirdami pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos atminimui, mat 1934 m. šiam politikui minint 60-ies metų jubiliejų vardiniai (Tautos vado) ąžuolai sodinti visoje Lietuvoje. Kretingos pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas ir rajono savivaldybės Tarybos narys Vaidas Kuprelis pasakojo, jog remtasi žmonių liudijimais.

„Netoli Rotušės aikštėje esančio, 1928 m. statyto paminklo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti stūkso keli seni ąžuolai. Seni kretingiškiai pasakojo, kad vieną iš jų sodino pats A. Smetona. Jau buvau inicijavęs paminklinės lentelės pastatymą, bet dabar, visiškai netikėtai išaiškėjus naujoms aplinkybėms, teks planų atsisakyti. Raštiškų liudijimų apie vardinius medžius Kretingoje neturėjome ir rėmėmės žmonių pasakojimais“, - „Vakarų ekspresui“ teigė jis. Taip vos nepadaryta šiurkšti istorinė klaida.

Šių eilučių autoriui nuvykus į Kretingoje, prie centrinio stadiono esantį ir 1937 m. minimą Pušyno parką teko pasitelkti logiką ieškant vardinių ąžuolų, nes šios rūšies medžių minėtoje teritorijoje yra keliolika. Tačiau išsiskyrė du: abipus link Marijono Daujoto progimnazijos (netoli jos tarpukariu buvo miškų urėdija, kurios pastatas iki šiol išliko) vedančio tako vienas priešais kitą stūkso du galiūnai. Vieno iš jų kamieno apimtis metro aukštyje - apie 230 cm, kito (prie jo riogso ir specialiai padėtas didelis akmuo) - apie 210 cm. Gavęs informacijos, savarankiškai lygiai tuos pačius medžius nusižiūrėjo ir puikiai Kretingos, jos rajono istoriją išmanantis, istorinių knygų parašęs J. Kanarskas.

Ne visose vietovėse paminkliniai medžiai išliko, yra iš naujo atrasti ar pažymėti atminimo ženklais, žinomi visuomenei.

Remiantis prielaida, kad būtent minėti du ąžuolai ir galėjo būti ieškomi vardiniai, liko įminti kitą mįslę: kodėl skiriasi jų kamienų apimtys ir kuris iš jų yra Baltijos vienybės, o kuris - Tautos vado.

„Galima kelti vieną versiją: 1934 m. buvo sudaryta diplomatinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių sąjunga. Tad tokia proga tiktų Baltijos vienybės medžiui sodinti, tačiau tuo atveju abu ąžuolai turėtų būti vienmečiai, o taip nėra“, - svarstė istorikas.

Šį rebusą galbūt padėjo įminti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovas prof. Vasilijus Safronovas.

„Nesu užfiksavęs, kad medelius sodintų Baltijos Antantės sutarties pasirašymo proga. Mano galva, labiau tikėtina, jog ąžuolas pasodintas minint 1236 m. įvykusį Saulės mūšį“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Remiantis istorikų Dangiro Mačiulio ir Martinšo Mintaurso atlikta studija, sumanymą 1936 m. surengti bendrą Lietuvoje ir Latvijoje Saulės mūšio jubiliejaus šventimą paskatino noras šį minėjimą panaudoti Baltijos šalių vienybės idėjai propaguoti. Lietuvos ir Latvijos politinis elitas istorinį Saulės mūšio vaizdinį bandė išnaudoti kaip aktualizuojantį priminimą apie lietuvių ir latvių etninį bendrumą, bendrą tautų istorinį likimą bei bendrus istorinius šalių suverenumo priešus.

IŠLIKO. Klaipėdos universiteto akademiniame miestelyje auga trys 1924 m. sodinti ąžuolai: Vilniaus medis, Laisvės medis ir Klaipėdos medis. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Tad jei vienas medis sodintas 1934 m., o kitas - 1936 m., tai paaiškintų ir jų kamienų apimčių skirtumus.

Kur Kretingoje vyko Klaipėdos ąžuolo sodinimo iškilmės, 1935 m. žinutėje nėra parašyta. „Manau, logiška būtų, jei sodino tame pačiame Pušyno parke, kuris tarpukariu buvo formuojamas kaip reprezentacinis miesto parkas ir jame jau augo prezidentinis ąžuolas. Vargu ar blaškėsi po skirtingas vietas“, - samprotavo J. Kanarskas.

Be kita ko, Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Kretingos teritorinio padalinio specialistai patikino, jog abiejų ąžuolų kamienų apimtys puikiai atitinka jų amžių: 87 ir 85 metai.

Istoriškai vertingi

Iš pirmo žvilgsnio vardiniai ąžuolai gali atrodyti tiesiog kadaise pasodinti medžiai, tačiau istoriškai jie yra įdomūs.

„Kretingai informacija apie tris paminklinius medžius yra tikrai svarbi, nes mes iki šiol nežinojome jų sodinimo tikslios vietos. Sklandė tik pasakojimai, kad ąžuolus mūsų mieste tikrai sodino A. Smetona. Dabar turime stiprų siūlo galą. Pušyno parkas bus tvarkomas, tad kartu su darbais reikėtų pastatyti ir informacinį stendą, nes ta erdvė nuo šiol turės daug didesnę prasmę. Galima vesti ekskursijas ir prie ąžuolų pasakoti apie A. Smetoną, jo keliones traukiniu į Kretingą, iš jos - į Palangoje buvusią vasaros rezidenciją. Prezidentas yra lankęsis ir Salantuose, Darbėnuose. Baltijos vienybės medis - jau kitokių aplinkybių atspindys. Gal kažkam tai pasirodys smulkmena, bet mums, kretingiškiams, tų medžių atradimas yra neeilinis įvykis“, - teigė J. Kanarskas.

Be kita ko, po paminkliniais medžiais turėtų būti pakastos ir žinutės ateities kartoms.

„Buvo tokia mada. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį rekonstruojant kelią per šalia Salantų esantį Imbarės kaimą pašalino ąžuolą, po kuriuo rado butelį su 1934 m. rašytu laišku. Jame buvo paaiškinta, kad medį prezidento A. Smetonos 60-mečio proga sodino vietos jaunalietuviai, išvardytos jų, žemės savininko pavardės. Akivaizdu, kad anuomet tiems vardiniams medžiams žmonės teikė didžiulę prasmę“, - pastebėjo istorikas.

LIUDIJIMAS. Išrovus Kretingos rajono Imbarės kaime stūksojusį ąžuolą paaiškėjo, kad jis buvo paminklinis: po šaknimis buvo rastas butelis su 1934 m. laišku.Kretingos muziejaus archyvo nuotr.

 Išskirtines istorines aplinkybes atskleidžia ir Klaipėdos medžio sodinimo motyvai.

„Pirmiausia prisiminkime Vilniaus medžių sodinimo akcijas 1924 m. Tai buvo daroma siekiant sustiprinti lietuvių pastangas kovoti dėl Vilniaus. Ta proga Vilniaus medis buvo pasodintas ir uostamiestyje“, - teigė V. Safronovas.

Anot jo, Klaipėdos medžių atveju - jau kitoks kontekstas. „Po to, kai 1933 m. Adolfas Hitleris buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, Klaipėdos krašte visuomenė vis labiau linko į nacistinę Vokietiją, todėl Lietuvoje imta baimintis, kad kraštas slįsta Lietuvai iš rankų. Todėl, panašiai į Vilniaus vadavimo sąjungos atvejį, buvo įkurta visuomeninė organizacija, skatinusi Vyriausybę skirti daugiau dėmesio įsitvirtinti Klaipėdos krašte ir aktyviai formavusi visuomenės nuomonę, stengdamasi gilinti ryšį tarp Klaipėdos ir Lietuvos. Klaipėdos medžiai, matyt, ir buvo sodinami kaip simbolinės tokio ryšio demonstravimo priemonės“, - pasakojo mokslininkas.

Trijų vardinių ąžuolų Kretingoje istorija susidomėjo ir miškininkai, kurių pastangomis buvo paženklintas Tautos vado ąžuolas Smiltynėje, organizuota šventė klaipėdiečiams.

„Lietuviai nuo seno gerbia ąžuolus ir išgyvena, kai koks šimtametis po audros nuvirsta. O vardiniai, paminkliniai medžiai yra dar įdomesni, nes jie - istoriniai, liudijantys apie tam tikrus praeities įvykius, asmenybes, skleidžiantys žinią ateities kartoms. Būtinai raginsime Pušyno parke pastatyti stendą ar lentelę su informacija. Jį galime ir patys pagaminti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė VMU Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Jis pridūrė, kad šalia urėdijos, apie 0,8 ha dydžio sklype Kretingoje, Savanorių g. 27, planuojama sukurti naują paminklinių medžių erdvę, savotišką skverą. Jame būtų sodinami vardiniai medžiai, skirti iškilioms krašto asmenybėms ar datoms paminėti. Pavyzdžiui, šiemet sukanka 250 metų, kai gimė pirmasis Lietuvoje botanikas, Kretingoje palaidotas pranciškonas vienuolis Jurgis Ambrozijus Pabrėža. Taip pat sukanka 100 metų, kai gimė savo darbais didžiulį indėlį krašto istorijai, archeologijai padaręs kretingiškis kraštotyrininkas Ignas Jablonskis.

Įvairūs likimai

Uostamiestis gali pasigirti net keturiais savo teritorijoje išlikusiais paminkliniais ąžuolais. Klaipėdos universiteto akademiniame miestelyje Herkaus Manto g. 84., prie Finansų ir ekonomikos direkcijos pastato, į dangų šakas kelia trys tarpukariu (tuomet ten buvo kareivinės) sodinti ąžuolai. 1924 m. gegužės 1 d. 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko įgulos karininkai pasodino Vilniaus medį, po kuriuo užkasė butelį su užrašu: „Garbingai minėdami Vilniaus 600 metų sukaktuves Butegeidiečiai, dalyvaujant visam pulkui, sodina šį ąžuolą.“ Tą pačią dieną pasodinti dar du ąžuolai, pavadinti Laisvės medžiu ir Klaipėdos medžiu. Šalia jų prieš trejetą metų, vasario 16-ąją minint Valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo pastatytas ir atminimo stendas.

Po vardinių medžių šaknimis būdavo įkasami buteliai su žinutėmis.

2019-ųjų gegužės 17 d. Smiltynėje, prie tako į maudykles, buvo specialia atminimo lentele pažymėtas šių eilučių autoriaus atrastas (pagal žinutę laikraštyje „Vakarai“) 1934 m. pasodintas ir užmarštin nugrimzdęs A. Smetonos ąžuolas.

Nuo to laiko jau gražia tradicija tapo Vasario 16-osios proga ar be jos apjuosti šį paminklinį ąžuolą (bent jau kol kas tai vienintelis Mažojoje Lietuvoje išlikęs žinomas Tautos vado ąžuolas) trispalve juostele.

Tą pačią dieną, kuriant naują tradiciją, šalia Smiltynės kurhauzo buvo pasodintas ir paženklintas dar vienas ąžuoliukas, dedikuotas Prezidento institucijos 100-mečiui.

Kuršių nerijoje būta ir daugiau vardinių medžių: 1928 m. Juodkrantėje, ant garsiojo Ievos kalno, pasodintas Laisvės medis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečiui. Jis buvo nupjautas provokiškai nusiteikusių vandalų. 1934 m. ant tos pačios kopos buvo pasodintas bei po kelerių metų nulaužtas Tautos vado ąžuolas.

Liūdno likimo sulaukė ir ant žymiojo Rambyno kalno tarpukariu pasodinti vardiniai medeliai. 1936 m. buvo nupjauti Vytautui Didžiajam ir Vydūnui dedikuoti ąžuoliukai bei Kristijono Donelaičio liepa. 1934 m. spaudoje apgailestauta, kad Panemunėje, naujai apsodintoje Prezidento A. Smetonos alėjoje, „dalis medelių nulaužyta pernai, dalis šiemet, o likusieji, nelaistomi ir neprižiūrimi, džiūsta patys“.

Kiek kitokia situacija Žemaitijoje: ne tik išliko, bet ir pagarbiai aptvertas tvorele, besipuošiantis atminimo lenta Birutės kalno papėdėje Palangoje stūkso 1934 m. sodintas A. Smetonos ąžuolas. Tais metais vadinamieji Tautos vado ąžuolai sodinti daugelyje Lietuvos vietų: Šiauliuose (miesto parke), Raseiniuose (miesto, gimnazijos sode), Rokiškyje (keturi medžiai miesto sode), Kaune (Vytauto parke kartu su rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto ąžuolu) ir kt. Ne visose vietovėse paminkliniai medžiai išliko, yra iš naujo atrasti ar pažymeti atminimo ženklais, žinomi visuomenei.