Pamario krašte prasidėjo potvynis

Vanduo vis kyla

LAKD praneša, jog eismas pastarosiomis dienomis draudžiamas kelyje  kelyje  Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 0,80 iki 6,00 km vandens gylis 60 cm., kelyje  Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 12,80 iki 15,00 km vandens gylis 50 cm., kelyje  Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,80 iki 20,80 km vandens gylis 30 cm., kelyje  Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,10 iki 3,52 km vandens gylis 80 cm., kelyje Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,52 iki 4,50 km vandens gylis 50 cm. kelyje   Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 13,65 iki 14,75 km vandens gylis 40 cm.

Kelyje Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,20 iki 8,50 km vandens gylis 60 cm., kelyje Užliekniai–Paleičiai nuo 4,60 iki 4,77 km vandens gylis 60 cm., kelyje  Užliekniai–Paleičiai nuo 4,77 iki 5,77 km vandens gylis 60 cm., kelyje   Povilai–Minija nuo 0,90 iki 0,95 km vandens gylis 15 cm, .kelyje  Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,80 iki 17,70 km vandens gylis 80 cm., kelyje  Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,30 iki 23,40 km vandens gylis 50 cm.

Kelyje  Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 1,85 iki 6,69 km vandens gylis 60 cm., kelyje  Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,50 iki 2,70 km vandens gylis 60 cm., kelyje  Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 1,50 km vandens gylis 40 cm., kelyje  Žemaitkiemis–Vabalai nuo 4,20 iki 7,20 km vandens gylis 30 cm.

Pranešama, kad iš viso šalyje eismas dėl apsėmimo ribojamas 29,76 km kelių ruožuose.

Vietiniai pasigauna žuvį

TV3 žinios parodė reportažą apie potvynį pamaryje. „Yra keliai užsemti, pro kuriuos negalima pravažiuoti, net prie pačios Rusnės žiūrint, yra žvyrkelis užsemtas. Į Paleičių kaimą reikėtų važiuoti vadinamu gyvybės keliu per pylimus“, – sakė Šilutės ugniagesių viršininkas Valdas Kundrotas.

Jis taip pat pasakojo, jog ugniagesiams jau teko gelbėti potvynio užkluptą gyventoją ir jo augintinius. „Vykstant automobiliu jis papuolė į daubą, į vandenį. Užgeso.

Prasinešė pagalbos centrui, kad yra neįgalus pats, turi du šuniukus ir reikia pagalbos išgabenti į saugią vietą. Ugniagesiai gelbėtojai nuvykę, su naro kostiumais, su rogėmis, transportavo į automobilį savo ir sėkmingai pargabeno į namus“, – sakė V. Kundrotas.

Ledų sangrūdos susiformavo ir Nemune.

Praėjusią savaitę šias vietas dar dengė lygus ledas, bet prasidėjus atlydžiui ledai lūžta ir grūdasi stumdami vieni kitus Kuršių marių link.

Tačiau daugybę metų šiuose kraštuose gyvenantys žmonės TV3 žinioms pasakojo su ja susigyvenę.

„Nu ko čia parintis? Dar ir naudos turi. Žuvį gali pagauti čia prie tvoros, yra buvę. Nu ką čia parintis.

Pasižiūri, pasitvarkai, ką reikia pasikeli, kad tau nenuplauktų ir viskas“, – pasakojo pamariškis Stasys.

Tiek specialistai, tiek vietiniai prognozavo, kad ledai prie pat marių suaižės jau šiomis dienomis.

O tada arba nuplauks į marias ir potvynis nuslūgs, arba užsikimš ir vanduo kils.

Teko vaduoti jaučių bandą

Neįprasta gelbėjimo operacija potvynio semiamame Šilutės rajone. Miške vandenyje atkirsta nuo sausumos bando slėptis jaučių banda, joje ir trys veršiukai.

Paaiškėjo, kad Žalgirių kaimo apylinkės pradėjus semti vandeniui banda ištrūko iš elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos ir nubėgo į mišką.

Apie į vandens spąstus patekusius gyvulius Šilutės gelbėtojams pranešta pavakare.

Atvažiavus jau pradėjo temti, gelbėtojams neliko laiko spręsti, kaip gelbėti bandą, teko veikti.

„Gavom pranešimą, kad Žalgirių miške yra gyvulių vandenyje, atvažiavus įvykio nubridom kokius 400 metrų mišku iki gyvulių, nuvarėm iki kelio ir keliu du kilometrus varėm į sausą vietą“, – sako pamainos vadas Evaldas Bilevičius.

Kai su hidrokostiumais apsirengę gelbėtojai prisiartina prie bandos, užsispyrę jaučiai neketina niekur eiti, bandos iš pradžių nepavyksta išjudinti. Bandos vedlys stovi vietoje. Nuspręsta pabandyti gelbėti bent jau mažiausią veršiuką.

„Mažiausią veršį gavome nešti iki mažiausios sodybos, nes nebeturėjo jėgų.

Palikome sodyboje“, – pasakoja E. Bilevičius.

Gelbėtojams iš karto šovė mintis, kad bandant išvilkti veršiuką, iš miško pajudės bent jau jo motina. Ir iš tiesų, paskui veršiuką ėmė sekti ne tik karvė, bet ir visa jaučių banda.

Bandoje iš viso aštuoni suaugę galvijai: jaučiai ir karvės, taip pat trys veršiukai. Gelbėjimo operacija tęsėsi dvi valandas.

Bandą vandeniu teko varyti porą kilometrų. Vandens daug kur daugiau nei pusmetris. Veršiukas labai greit pavargo, jį teko tiesiog tempti. Banda nuvesta į saugią neapsemtą vietą. Veršiuką priglaudė ir juo pasirūpino vietos gyventojai.

Banda priklauso vyresnio amžiaus rusniškiui, kuris pats vienas per potvynį nebegalėjo gyvuliais tinkamai pasirūpinti.

Su vietos gyventojais specialistai susitarė, kad šie padės ir atveš galvijams šieno.