Palikime Kaziuką Vilniui, grąžinkime „jomarką“ Klaipėdai

Klaipėdos Kazimierų bendrijos organizuojama Kazimierinių šventė uostamiestyje įvyko 31 kartą ir tęsėsi net keturias dienas.

Šventė pavyko

„Šventė praėjo aukštumoj. Joje dalyvavo 250 atlikėjų, 19 kolektyvų, daug vaikų įsitraukė į piešinių ir fotografijų konkursus. Prekiauti Kaziuko mugėje šiais metais užsiregistravo taip pat daugiau perkybininkų nei pernai - per 300“, - renginio skaičius pažėrė Kazimierų bendrijos pirmininkas Kazimieras Vainoras.

Pašnekovas „Vakarų ekspresui“ pasidžiaugė, kad net itin šaltas, vėjuotas ir snieguotas oras šeštadienį neišvaikė Kazimierinių entuziastų.

"Tie, kas dalyvauja Klaipėdos Kazimierinių šventėje, žino, kad mūsų mieste oras permainingas. Tad buvo tam pasiruošę.

Žiniasklaidoje pasirodė klaidinga informacija, kad prekybininkų mugėje šiemet buvo mažiau. Iš tiesų jų buvo daugiau nei praėjusiais metais, tačiau dėl perkastų gatvių mugė buvo plačiau pasklidusi Tiltų gatvėje, Turgaus gatvėje net iki Jono kalnelio", - komentavo K. Vainoras.

PREKYBA. Klaipėdos Kaziuko mugės prekybininkai džiaugėsi švente ir pardavimu nesiskundė.

Vilniaus paveldas

Mažosios Lietuvos forume socialiniame tinkle „Facebook“ Klaipėdos Kazimierinių šventė taip pat sulaukė dėmesio. Kilo diskusija dėl šios šventės tradicijos.

"Peržiūrėjus vardo paplitimą ikikarinėje Klaipėdoje, Kazimierus būtų galima ant pirštų suskaičiuoti. Ir visi naujakuriai iš Didžiosios Lietuvos. Toks nekaltas įsibrovimas... Kaip laputė į rogutes - vieną kojytę, antrą, paskui ir uodegėlė telpa. O tada laputė daro, ką nori.

Gal paliktume Kazimierą Vilniui ir jo svečiams? Vilnius be Kaziuko - kaip lapė be uodegos, o jei tos mugės išplis po visą Lietuvą, ko į tą Vilnių važiuoti?

Klaipėdoje geriau nors kartą padorią Jūros šventę apie jūrą surenkim. Yra dar Martyno diena, Reformacijos diena, Dainų šventė (senesnė už Lietuvos), geriau pagalvoję ir daugiau surastume šiam kraštui svarbių dienų ir tradicijų. Dabar darome kaip Vilniuje, tik prasčiau", - kritikos strėlę paleido kalbininkė, Mažosios Lietuvos tyrėja dr. Dalia Kiseliūnaitė.

„Seniai sakiau, kad Kaziukui Klaipėdoje - ne vieta. Klaipėdoje prieš Sekmines iki Antrojo pasaulinio karo vykdavo vadinamieji metiniai turgūs, vokiškai “Jahrmarkt„, t. y. “jomarkas„. Tai gal ir renkime tuos “jomarkus„ be jokių atėjūnų iš sostinės?“ - antrino Viktoras Sitalo.

Į diskusiją įsijungęs „Vakarų ekspreso“ žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka išreiškė nuomonę, kad klaipėdietiškos Kazimierinės yra vienas iš pavyzdžių, jog Klaipėda pasimetusi dešimtmečius stovinčiame, bekvapiame, bespalviame liberaliame baseine, kuriame ji plaukioja kaip jokio ID neturintis miestas, „atviras visiems“, „Lietuvos Amsterdamas“, „multikultūrinis miestas“ ir pan.

„Laikas liautis kratytis savo tikrojo identiteto ir akcentuoti Mažosios Lietuvos miesto akcentus, kurti stiprų šio etnoregiono foną, tradicijas, o ne toliau šūdmaliauti kosmopolitiškame lauke“, - pastebėjo kolega.

ENTUZIAZMAS. Net itin šaltas, vėjuotas ir snieguotas oras neišvaikė Kazimierinių entuziastų.

Kiekvienas laikmetis turi savo šventes

K. Vainoras, reaguodamas į šią diskusiją, „Vakarų ekspresui“ sakė, jog kritikai demonstruoja „visišką nesusivokimą, neskiria mugės nuo turgaus ir niekina garbingo klaipėdiečio Kazimiero Vizbaro atminimą“.

„Kiekvienas laikmetis įneša savo šventes. Iki karo Kazimierai negyveno Klaipėdoje, o dabar gyvena ir kviečiame juos ir visus miestiečius švęsti Kazimiero varduves. Kodėl mes dabar turėtume švęsti šventes, kurios buvo švenčiamos iki Antrojo pasaulinio karo? Kažkada čia buvo švenčiamas ir Adolfo vardadienis. Gal ir jį reikia atgaivinti?“ - ironizavo K. Vainoras.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė sutiko, kad Kazimierinių šventė nėra mūsų regiono tradicija, tačiau pažymėjo, kad gyvename „demokratinėje šalyje, kurioje drausti gyventojų iniciatyvą organizuoti šventę - nepriimtina“. Pati E. Deltuvaitė prisipažino, jog šioje šventėje nebuvo, tad komentuoti apie jos kokybę nedrįstų.

SKAIČIAI. Klaipėdos Kazimierinių šventėje dalyvavo 250 atlikėjų, 19 kolektyvų, per 300 prekybininkų.

Dominyko MAŽŪNO nuotr.