Palangos senajai gimnazijai - 100: pilietiškumo ir mokslo židinys

Ruošiantis jubiliejui, Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas pasidalijo įdomiais mokyklos istorijos faktais, kurie liudija, jog jubiliejų mokykla pasitinka būdama solidžia švietimo įstaiga, kuri nuosekliai laikosi dar XIX amžių siekiančių principų ir vertybių.

Būtent čia mokėsi daug nusipelniusių Lietuvos visuomenės, politikos veikėjų, dirbo žinomos asmenybės. Šią gimnaziją yra baigę nemažai ir šių laikų garsių Lietuvos žmonių.

"Palangos senoji gimnazija savo 100-uosius mokslo metus švenčia kaip solidi ir garsi visoje Lietuvoje savo mokytojais bei mokinių pasiekimais mokykla.

Tai ir keleto palangiškių gyvenimo kartų mokykla - daugelio šiandien čia besimokančių gimnazistų tėvai ar net seneliai taip pat mokėsi šioje mokykloje, todėl joje pastebimas ir stiprus bendruomeniškumas, tėvų dėmesys mokyklai.

Pilietiškumo ir vertybinės atsakomybės dvasia čia visada gyvavo ir veikia dabar. Tai labai įpareigoja. Mums labai svarbu, kaip ši šventė atrodys atėjusiems mus pamatyti. Jei jie matys ir save – bus gražus ir prasmingas atsakas„, - artėjant jubiliejiniams renginiams “Vakarų ekspresui" teigė mokyklos direktorius L. Šidlauskas.

Ryškios asmenybės

Pasak direktoriaus, Palangos senosios gimnazijos priešistorė siekia dar XIX amžių, kai vietoje buvusios miesto pradinės mokyklos grafas Juozapas Tiškevičius įsteigė Palangos progimnaziją. Joje lietuviškos spaudos draudimo metais susitelkę jauni lietuviai per slaptas organizacijas ugdė tautinę savimonę.

Palangos progimnazijoje mokėsi daug atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos visuomenės, politikos veikėjų, aukščiausių karo vadų, taip pat keli 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai: būsimasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, broliai Kazimieras ir Jurgis Šauliai bei Steponas Kairys.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui gimnazijos vardas Palangoje išnyko, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1922 m., leista Palangoje steigti vidurinę mokyklą, kuri vėliau tapo progimnazija.

"Įdomu pastebėti, kad šioje mokykloje fiziką, chemiją, biologiją dėstė fizikos mokslų daktaras Rapolas Pocevičius Pocius, kuris prieš tai dirbo Tomo Alva Edisono laboratorijoje.

Gimnazijoje dirbo Jonas Čiurlionis, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolis, grafikas Vytautas Jurkūnas", - apie mokykloje dirbusias asmenybes pasakojo L. Šidlauskas.

Nuo 1940-1941 mokslo metų jau buvo sukomplektuota ir veikė pilna gimnazija, tačiau su sovietų ir nacių okupacijomis gimnazija neteko daug savo mokinių ir mokytojų - dalis buvo ištremta, dalis sušaudyta.

Buvo suimta ir ištremta arba žuvo daug mokinių, kurie po karo dalyvavo jaunimo organizacijų veiklose, ginkluotame partizaniniame pasipriešinime. Tai rodo, kad prieškario ir pokario gimnazija Palangoje jaunuomenei teikė tvirtus vertybinius patriotinius pagrindus.

Palangos senąją gimnaziją baigė daug šiandien Lietuvoje garsių meno ir mokslo žmonių: Kovo 11-osios akto signatarai Rimvyda Valatka, Virginijus Pikturna, rašytojai Rolandas Rastauskas, Laimonas Tapinas, akademikai Vladas Žulkus, Vytautas Jonas Stauskis, dainininkai Stasys Povilaitis, Viktoras Malinauskas, Jurga Šeduikytė bei kiti.

ISTORIJA. Gimnazijos klasė 1923 metais. Palangos senosios gimnazijos nuotr.

Svarbiausios investicijos - į mokytojus ir mokinius

1961 m. gimnazija persikėlė į naujas patalpas, kuriose ji veikia iki šiol. Vis dėlto per pastaruosius metus Palangos senoji gimnazija neatpažįstamai pasikeitė.

Kurorto gimnazijoje sukurtos išskirtinės galimybės kiekvienam mokiniui augti kaip asmenybei.

Šiandieninės mokyklos vadovybės credo - „Geras mokytojas – mokyklos turtas", tad siekiama mokytojus aprūpinti šiuolaikinėmis edukacijos galimybėmis.

„Sakome, kad tik investuojant į mokytoją, suteikiant jam kokybiško, šiuolaikiško ugdymo įrankius galima padėti jam realizuoti savo talentą, kompetencijas ir sulaukti trokštamo rezultato“, - įsitikinęs mokyklos vadovas L. Šidlauskas.

Gimnazijoje įkurta solidi biotechnologijų laboratorija, kokybiškomis mokymo priemonėmis aprūpinti gamtos mokslų, informatikos kabinetai, fizinio ugdymo aplinka.

Kelios patalpos paskirtos mokinių dailės veikloms, erdves puošia ne tik mokinių meno darbai, bet veikia ir meno galerija.

Gimnazijos užsakymu per trejus metus nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas sukūrė unikalią lietuvių rašytojų portretų kolekciją, kuri puošia gimnazijos lietuvių ir literatūros kabinetus.

Mokyklos vadovybė įsitikinusi, kad mokomųjų dalykų ir gyvenimo dermė ugdant mokinius lemia ne tik gerą mokinių savijautą, stiprėjantį tapatumo su gimnazija jausmą, bet ir puikius valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

Per 10 metų 136 Palangos senosios gimnazijos abiturientai gavo 100 balų įvertinimus. Per pastaruosius trejus metus gimnazijos moksleiviai tapo net 40 respublikinių mokslo olimpiadų prizininkais ir nugalėtojais, iškovojo 6 aukso medalius.

Ypač džiuginantys rezultatai - šiais metais Pasaulinėje geografijos olimpiadoje gimnazijos abiturientės Mūzos Svetickaitės iškovotas sidabro medalis bei gimnazisto Tomo Jakubausko Baltijos šalių geografijos olimpiadoje laimėta bronza.

"Šiandien gimnazija viešai deklaruoja, kad turime padaryti viską, jog Lietuva Palangoje neprarastų nė vieno talentingo vaiko, tačiau tuo pat metu sakome, kad aukščiausi mokyklos pasiekimai bus nieko verti, jei nepasirūpinsime mokymosi sunkumų turinčiais.

Šiandien gimnazijos mokinių mokymosi pasiekimai, sukurtos ugdymosi galimybės liudija, kad einame pasirinktu teisingu keliu", - sako jubiliejų švenčiančios gimnazijos vadovai.

ĮPAREIGOJA. „Pilietiškumo ir vertybinės atsakomybės dvasia čia visada gyvavo ir veikia dabar. Tai labai įpareigoja“, - sako gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas. Palangos senosios gimnazijos nuotr.

Ateities mokyklos centre - jaunas žmogus

Pasak L. Šidlausko, daug svečių, atvykusių į gimnaziją, ją jau dabar mato kaip ateities mokyklą.

"Interneto stotelės, įvadai interaktyviam ekranui yra įrengti kiekviename kabinete. Iš JAV siunčiamės medžiagas biotechnologijų laboratorijai, čia daromi žmogaus DNR pavyzdžių tyrimai.

Nors technologijų srityje sukurta daug pažangos ateičiai, ateities gimnazijoje svarbiausiu vis tiek išliks jaunas žmogus – jauno žmogaus ir jo mokytojo orumas, nuolat atsinaujinančios gimnazijos galimybės„, - “Vakarų ekspresui" teigė gimnazijos direktorius.

Sykiu L. Šidlauskas dėkojo visai gimnazijos bendruomenei - visiems čia dirbantiems ir dirbusiems, kūrusiems jaunų žmonių ateitį net ir pačiais sunkiausiais laikais.

„Šiandien geras Palangos senosios gimnazijos vardas – čia dirbančių žmonių nuopelnas. Būsimiems laikams linkiu nuolat kurti mokyklą taip, kad džiaugsmą ir malonę pajustų visi“, - mintimis dalijosi gimnazijos direktorius.

Lapkričio 26 d. 18 val. Palangos koncertų salėje vyks Palangos senosios gimnazijos įkūrimo 100 metų jubiliejaus paminėjimo šventinis renginys. Tą pačią dieną 13 val. gimnazijoje (Jūratės g. 13) vyks mokinių kūrybos almanacho pristatymo renginys.