Pajūrio menininkų eglutės - tvarios ir sentimentalios

Laura Geraščenko, choreografė, šokio teatro „Judesio erdvė“ kūrėja

Šiais metais mano eglutės dekoracija paprasta ir minimalistinė. Man svarbiausia - tikroji Kalėdų prasmė - Kristaus gimtadienis. Kaip niekad anksčiau esu mintyse apie tikrąją prasmę širdyje, o ne išorėje. Ir tas minimalistinis paprastumas ir jaukumas akiai veda į didingą išjautimą viduje.

Sondra Simana, muziejininkė, rašytoja

Mūsų eglutė šiemet papuošta draugų dovanotais žaisliukais, o mes patys gaminome žaisliukus-dovanėles artimiesiems ir draugams. Vyras Vytenis brėžinius darė, iš popieriaus kirpo, klijavo, puošėme juos iš vienos pusės - nuotraukomis, iš kitos - mano kurtomis emalio figūrėlėmis, į vidų įdėjau kelis mano pačios keptus kūčiukus. Per Kalėdas dukra Juntė persirengė Kalėdų Seneliu ir visiems dalijo dovanas.

Agnija Šeiko, choreografė, Šeiko šokio teatro kūrėja

Eglutę visada puošiame tikrą. Kūčių dieną arba išvakarėse parvežame aukštą eglę ir su vaikais ją puošiame. Kelinti metai turime tradiciją ją puošti labai gražiais, retrostiliaus žaisliukais, kuriuos perku ir parvežu iš Kopenhagos. Šiais metais vieną naują žaisliuką atnešė nykštukai per adventą. Dar tris naujus keraminius žaisliukus šiais metais parsivežėme iš Atėnų. Juos gavome dovanų nuo labai brangaus mano draugo, kolegos Daphnio Kokkinos.

Keli žaisliukai, girlianda ir eglutės kvapas suteikia labai daug šilumos ir jaukumo. Nupuošiame ir pagarbiai atsisveikiname su eglute tradiciškai sausio 6 d., per Tris Karalius.

Diana Latvė, rašytoja

Dėl ekologijos sumetimų eglučių nebepuošiu. Mano namuose Kalėdų eglę atstoja lubas remianti dracena ar alijošius.

Šiais metais solidarizuodamasi su Ukraina ir pagerbdama už Laisvę žuvusiuosius kukliai papuošiau eglės šakelę. Baltų mitologijoje ir Žemaitijoje eglė yra mirties medis.

Urtė Jasenka, dailininkė, „Yaska Art“ kūrėja

Mūsų šeimos šventine eglute tapo paprasčiausiai miške nukritusios ir bevaikščiojant nuo žemės surinktos eglių, pušų šakelės.

Taip darome jau ketvirtus metus iš eilės, nes labai gaila beprasmiškai kertamų eglučių. Norisi gerbti ir tausoti gamtą. O šiemet didelę „puokštę“ papuošėme mano vaikystėje naudotais, labai mielais, mediniais žaisliukais.

Pamenu, juos gavome dovanų iš Paryžiaus.

Monika Mikalauskaitė, Klaipėdos lėlių teatro kūrėja

Šie metai mūsų šeimoje ypatingi tuo, kad sūnelis jau sulaukė vienerių metukų, tad ir eglutę puošėme pagal jį.

Kabinome nedūžtančius, medinius, tekstilinius žaisliukus, kad maži pirščiukai nesusižeistų.

Daugiausia ant eglutės nutūpė įvairūs gyvūnėliai, širdelės, kankorėžiukai, angeliukai… viskas, kas artima vaikui.

Justina Joana, dainininkė

Mūsų eglutė šiemet tikra ir paprasta, tokia, kurią po Trijų Karalių pasisodinsime kieme.

Papuošėme senoviniais žaisliukais, kurie primena vaikystę ir sušildo širdis.

Igoris Reklaitis ir Regina Šaltenytė, aktoriai

Šiemet mūsų eglutė papuošta Reginos Šaltenytės nertais žaisliukais.

Dalia Kirkutienė, dailininkė

Kasmet eglutę puošiu panašiai. Man svarbūs seni žaislai, ėję kartu su manim.

Stebiu anūkus, kai traukia ir prisimena prieš metus kabintus žaisliukus. Paleidžiame Kalėdų Senį, grojantį pianinu vis tas pačias daineles, prisukame meškiukų porelę, skambinančią lėtėjančią melodiją.

Tai tradicija ir jos nekeičiu, bet kasmet pakabinu po naują žaislą.

Kristina Norvilė, poetė, Savivaldybės kultūros skyriaus darbuotoja

Eglutę stengiamės puošti likus savaitei iki Kūčių, kad galėtume bent kiek ilgiau pasidžiaugti šventine nuotaika.

Dažniausiai perkame gyvą eglutę, kad namie kvepėtų mišku. Būtinas eglutės puošimo atributas - lemputės, simbolizuojančios šviesą ir teikiančios jaukumą.

Žaisliukus eglutei kasmet stengiuosi papildyti bent keliais naujais, juos derindama su jau turimais.

Tarpusavyje dera ir lietuviški etnomotyvai: šiaudinės širdelės ir žvaigždutės, perrištos raudonu siūlu, žydri paukščiai, geltoni ir auksiniai burbulai bei žvaigždė eglės viršūnėje, kurią uždėti garbė kasmet tenka sūnui.

Jau seniai svajojau apie stiklinius žaisliukus, kurie šiemet dar nesipuikuoja ant eglės šakelių, bet kitais metais būtinai ją papuoš. Smagu tarpusavyje derinti seną ir naują, o ypač išsaugoti gyvą eglutę, kurią po švenčių planuojame pasodinti už namo, kad gyvybės ratas tęstųsi toliau.

Linas Švirinas, muzikantas, studijos „Grock“ kūrėjas

Deganti žvakelė šilčiau nei mirksinti lempelė. Nuotaikai sukurti užtenka paprastų dalykų, svarbu, kad džiugintų.

Ingrida Mockutė, fotomenininkė

Tokia eksperimentinė šiemet mūsų eglė.

Grįžusi iš kelionės radau, ką vyras su vaikais sukūrė. Iš pradžių „kliuvo“ dėl to, kad nuotraukos lyg paslėptos po egle, o paskui net ir labai „prigijo“.

Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė, dailininkė

Pasipuošiau kėnio šaką (išsaugojau vieną eglutę). Pasikabinau tik 3 žaisliukus kaip Šv. Trejybės simbolį. Daugiau niekuo nepuošiau, nes nebuvo laiko - piešiau ir rašiau kaligrafiškai sveikinimus. Fone - mano tapyta jūra.

Jonas Baltokas, muzikantas

Čia vienintelis spygliuotas dalykas, kurį turiu namuose. Kaip sako mano bičiuliai menininkai - svarbu vidus. Rimtai. Gyvenu vienas. Neturiu nė vienos girliandos ar blizgučio.

Saulė Želnytė, dailininkė

Šiemet nepuošiau eglutės namuose. Mano 7 metrų aukščio „eglutė“ iš auksinio lietučio ir visos puošmenos eksponuojamos Senajame turguje.

Neringa Poškutė-Jukumienė, juvelyrė, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė

Mano eglė niekuom neypatinga! Kasmet puošiame gyvą eglutę.

Maži namai, maža eglutė. Labiau dėl vaikų, šiais metais jie ją ir papuošė.

Man pačiai spalvotų žybsinčių švieselių ir blizgučių dermė kas rytą padovanoja šypseną veide. Lyg dar vienas mielas namų gyventojas - eglė.

Paukštis - labai svarbus eglutės papuošaliukas, aš juos kolekcionuoju, pati nusiperku. Retai, bet skalsiai.

Kad dvi gyvybės, kaip ir natūroje, susikalbėtų.

Gytis ir Evelina Šimelioniai, aktoriai

Mūsų eglutė ganėtinai kukli, bet tarnauja jau daug metų. Dažniausiai naudojame tuos pačius žaisliukus kiekvienais metais, nebent gauname naujų žaisliukų dovanų.

Kadangi vieną girliandą sugraužė šuo, tai teko uždėjus kitą girliandą eglutę išnešti į terasą, kad šviestų iš už lango.

Šiemet po eglute dovanų netrūko, tai reikia pripažinti, kad metai buvo tikrai geri.

Daiva Ložytė, keramikė

Mūsų eglutė visuomet tikra. Taip buvo mano ir mano vaikų vaikystėje. Puošiame ją vaikų kambaryje. Įstatome į molio/ pjuvenų puodynę su šlapiu smėliu (jį vis drėkinu), apdedam akmenimis dėl tvirtumo ir puošiam išlikusiais mano ir mano vaikų vaikystės žaisliukais. Tradicijos tąsa, palikimas mano šeimoje puoselėjama vertybė.

Tomas Mikalauskas, muzikantas

Šventiniu laikotarpiu labai mėgstame raudoną spalvą, tad ir eglutę puošiame raudonai.

Nors pareiga parnešti eglutę atitenka man, pagrindiniai jos puošėjai yra žmona Dovilė ir sūnus Eimantas, o dovanų po eglute labiausiai laukia šuo Špulė.

Inga Briazkalovaitė, choreografė, vertikalaus šokio kūrėja, šokių mokyklos „Coda“ vadovė

Šiais metais šokių mokykloje „Coda“ su mokinėmis įgyvendinome beprotiškai fantastinę idėją - kalėdinę eglutę sukūrėme iš žalių balerinų sijonėlių, vadinamųjų „pačkų“.

Vilija ir Ramūnas Šepučiai

Kol vaikai augo, puošdavome didelę eglę. Kartais dirbtinę, kartais tikrą, kad namai kvepėtų Kalėdomis.

Šiais metais turime simbolinę, mielą, nedidelę.

Neišlaidavome puošybai, naudojome tai, ką turėjome iš anksčiau, mat su vaikais nusprendėme lėšas, kurias būtume skyrę dovanoms, paskirti Ukrainai.

Kadangi dovanų po egle dėti nereikėjo, tai ir eglė didelė nereikalinga.

O, svarbiausia, kad ir šiemet susirinkom prie šv. Kūčių stalo visi.

Sonata Žiži, drabužių dizainerė, „Malūno lofto“ įkūrėja

Tiesą pasakius, šiemet eglutės namuose nepuošėme. Tačiau, kai puošiame, tai puošiame tik dirbtinę, nes gyvas eglutes mes auginame ir kirsti šventėms būtų labai gaila.

Šiemet šventiniu simboliu mums tapo taikos ženklas - pasifika, kurį nusipiešėme „Malūno lofte“. Tikimės, kad mūsų visų bendras noras išsipildys.