Pajūrio kurortuose poilsiautojų iš Rusijos ir Baltarusijos nelaukiama

„Nuo pat 2019 metų mes išmokome viską planuoti į priekį, bet gyventi šia diena. Karas Ukrainoje mums parodė, kaip viskas gali pasikeisti per vieną dieną. Ką nors prognozuoti, koks bus šiemet vasaros sezonas pajūryje, tikrai sunku. Negalime pasakyti, kad tikrai neatsiras kokia nors dar žiauresnė kovido atmaina, kad nenutiks dar kokių nors negerų dalykų. Norisi tikėti, kad mes sulauksime tų 80 kruizinių laivų savo uoste“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

„National Geographic“ laivai neplauks

Vakar rytą į Klaipėdą atplaukė pirmas šį sezoną kruizinis laivas „Hamburg“. Juo atvyko daugiau nei 300 Vokietijos turistų.

144 metrų ilgio, 420 keleivių talpinantis kruizinis laivas „Hamburg“, priklausantis kompanijai „Conti Group“, šiuo metu eksploatuojamas „Plantours Kreuzfahrten“, Klaipėdos uoste buvo tik 6 valandas. Keleiviai aplankė Klaipėdos senamiestį, Palangą ir Neringą. Po vizito mūsų uostamiestyje laivas išplaukė į Latvijos sostinę Rygą.

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės R. Savickienės, jeigu viskas bus taip, kaip yra dabar, turėsime rekordinį kruizinių laivų sezoną, nes šiandien užsiregistravusių laivų yra daugiau kaip 80. Kol kas nė vienas laivo atplaukimas nėra atšauktas, yra tik papildymų. Užpernai kruizinių laivų Klaipėdoje nebuvo, o pernai buvo atvykę tik 2.

„Tam įtakos turėjo karas Ukrainoje, nes kruizinės kompanijos buvo priverstos atsisakyti Sankt Peterburgo uosto. Todėl laivams keičiami uostai. Dalis jų atplauks į Klaipėdą, dalis į Visbį, Varnemiundę, Rygą, Taliną. Visi Baltijos jūroje esantys laivai yra išskirstyti po uostus“, - sakė R. Savickienė.

Beje, VšĮ „Vandens kelias“, be laivo „Raketa“, kuris birželio 2 d. pradės plaukti į Nidą, ruošiasi paleisti dar vieną laivą, kuris turėtų kruizinių laivų keleivius plukdyti maršrutu Klaipėda-Nida-Klaipėda.

Tačiau turizmo centro direktorės teigimu, „National Geographic“ išbraukė visas tris Baltijos šalis iš savo maršrutų dėl saugumo.

Planavusių autobusais atvykti turistų grupių atsisakymų jau turi ir Klaipėdos, ir Palangos, ir Neringos viešbučiai. Daugiausia atsisako Vokietijos, Austrijos, Skandinavijos turistai. Jiems rekomenduojama kol kas susilaikyti nuo vykimo į Baltijos šalis.

„Kai tik Ukrainos prezidentas viešojoje erdvėje jas pamini, padidėja atsisakiusiųjų procentas. Pas mus viskas yra saugu, viskas gerai, bet kartais tas psichologinis dalykas turi įtakos žmogaus pasirinkimui“, - aiškino R. Savickienė.

Turizmui smogė trys veiksniai

Pasak R. Savickienės, turizmo sektoriui smogė visi trys negatyvūs veiksniai: vis dar neatsitraukiantis koronavirusas, smarkiai kylančios kainos ir prasidėjęs karas Ukrainoje. Koronaviruso pandemijos pasekmės globalesnės, nes ji apėmė visą pasaulį. Dėl jos buvo absoliučiai sustojęs visas turizmas, buvo stabdomi skrydžiai, uždaromos šalių sienos, prasidėjo nuotolinis darbas ir t. t.

Karas poveikį daro Ukrainai, Rusijai ir su jomis besiribojančioms valstybėms, kurioms kyla tam tikra grėsmė, t. y. Lenkijai, Lietuvai, Latvija, Estijai, Moldovai.

"Dėl kylančių kainų viskas brangs, bet tai, ko gero, yra neišvengiama. Ir šis veiksnys, atrodo, daro mažiausią įtaką. Galbūt dėl to kas nors rinksis mažiau ekskursijų, neis į kokį nors barą pasėdėti, atsisakys koncerto ar dar ko nors, gal gyvens ne penkių žvaigždučių viešbutyje, o pasirinks pigesnį, gal ne vienas važiuos automobiliu, o kooperuosis. Kainų kilimas turi tam tikrus sprendinius ko nors atsisakant, kurių neturi koronavirusas ir karas. Jie - ne nuo žmogaus priklausantys faktoriai.

Gal išliks įprotis poilsiauti Klaipėdoje

Turizmo sektoriaus darbuotojai tikisi, kad įprotis poilsiauti Klaipėdoje išliks ir šiemet. Pasak uostamiesčio turizmo centro direktorės, pajūryje, Klaipėdos regione, jeigu Dievulis duos tokias pačias vasaras, kokios buvo per pastaruosiuose dvejus kovidinius metus, t. y. šiltos, gražios, anksti prasidedančios vėlai pasibaigiančios, - tikrai bus poilsiaujančių tautiečių iš visos Lietuvos.

"Mes labai tikimės, kad lietuviai per tuos dvejus metus jau įprato savaitgaliui atvykti į Klaipėdos regioną, prie jūros.

Galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai jau atrado ir Klaipėdą, poilsiauja ne tik Palangoje ir Nidoje.

Per pastaruosius dvejus metus nemažai žmonių sakė, kad anksčiau su tėvais poilsiaudavo tik Palangoje, o dabar tai daro Klaipėdoje", - teigė turizmo centro vadovė.

Viena priežasčių, kodėl pradėta poilsiauti ir Klaipėdoje, šiek tiek pigiau kainuoja maitinimo paslaugos. Valgyti kavinėse Nidoje ar Palangoje kainuoja brangiau. Kitas dalykas, Klaipėdoje tikrai didesnis pasirinkimas ir kavinių, yra daugiau vietų pasivaikščioti, galima daugiau ką nuveikti.

Klaipėda nebus kurortinis miestas

Paklausta, ar Klaipėda dar turi ambicijų tapti kurortiniu miestu, R. Savickienė atsakė: "Klaipėda nebus kurortinis miestas. Didmiesčiai niekada nebūna kurortais. Tai mažesnių miestų prerogatyva. Bet uostamiestis turės, labai tikiuosi, kurortines teritorijas, pavyzdžiui, tokias kaip Smiltynė, galbūt ateityje ir Giruliai. Mes turime ir paplūdimius, ir gamtinį paveldą - viską, ko reikia kurortinėms vietovėms.

Kadangi Neringa yra kurortas, tai mūsų Smiltynė, esanti toje pačioje teritorijoje ir turinti tą patį UNESCO paveldą, jau seniai galėjo būti kurortinė vietovė. Manau, kad tai investicijų ir įvaizdžio klausimas. Dabar situacija keista. Kurortas prasideda vos pravažiavus ženklą, o iki ženklo dar nėra kurortas. Manau, šie klausimai netrukus bus išspręsti."

Neringa tikisi - lietuviai grįš

Neringos miesto meras Darius Jasaitis sako, kad poilsiautojų iš Kaliningrado srities, kaip ir iš kitų užsienio šalių, tema pamiršta jau daugiau kaip dveji metai dėl koronaviruso. Jis juokauja, kad prekybininkai ir verslininkai jau ir kalbas primiršo dvejus metus neturėdami Nidoje užsieniečių.

"Esame labai dėkingi visiems Lietuvos turistams, kurie atvyko ir kompensavo užsieniečių praradimą. Labai tikiuosi, kad lietuviai pamilo Neringą ir sugrįš į ją atostogauti.

Girdėjau, kad šiemet į Klaipėdą atplauks 80 kruizinių laivų, tikiuosi, kad kavinės iš to turės pajamų, prekiautojai suvenyrais irgi to nepramiegos. Tikiu, kad jie gaus grafikus ir prekiaus", - sakė D. Jasaitis.

Jis taip pat užsiminė, kad turistinės grupės, ypač iš Vokietijos, nutraukia sutartis dėl karo Ukrainoje ir dėl to, kad labai arti yra daug kariuomenės turinti Kaliningrado sritis.

„Mes čia jaučiamės saugūs. Bet jeigu griausime paminklus, pavyzdžiui, Alksnynėje turimą akmeninę galvą, neaišku, kaip kaimynas reaguos. Šiuo klausimu mums norėtųsi rimtesnės informacijos, nes esame labai arti sienos, nesinorėtų, kad tą galvą pakeistų metalinis tankas“, - kalbėjo Neringos meras.

Bus saulė, bus geras sezonas

Prieš pandemiją Nidoje atostogaudavo nemažai vokiečių ir rusų, baltarusių, kurių vis daugėjo. Tačiau meras nesako, kad jų būdavo labai daug. Jeigu šiemet bus kruizinių laivų keleivių, tai vokiečių turistų skaičius gali stipriai palypėti į viršų. Tik tiek, kad jie Nidoje nenakvos, tai poros valandų turistai, nors į miestą jie įveš ir pinigų, ne tik problemų.

Anot D. Jasaičio, jeigu šiemet bus taip, kaip per pandemiją, tai skųstis nebus galima.

„Jeigu bus saulė, manau, sezonas turėtų būti geras. Vargu ar žmonės taupys dėl karo. Ko gero, jie vis tiek norės paatostogauti. Atostogos - tai sveikata. Būsi sveikas, bus ir pinigų, jeigu karo nebus, o jeigu bus, kam taupyti pinigus. Manau, kad daugelis vadovaujasi tokia logika“, - sakė meras ir pajuokavo, kad jeigu oras bus blogas, nebereikės ir karo, kurortams bus prastai.

Autobusai Nidai - vis dar problema

Neringos meras sako pritariantis visų transporto priemonių, bet ne automobilių, maršrutams į Nidą.

Jeigu į Klaipėdą vienu metu atvyksta du kruiziniai laivai, Neringoje iškyla problemų, nes kurortas turi tik keliasdešimt stovėjimo vietų autobusams, o jų atvažiuoja kartais penkiasdešimt. D. Jasaitis dėkingas turizmo vadybininkams, kad jie sugeba išskirstyti turistų autobusus, kad jie visi nesusirinktų vienu metu Nidoje, nes toks jų skaičius paralyžiuotų viso miestelio gyvenimą.

„Žmonių pas mus gali būti daug, yra kur jiems ir būti, ir eiti, o transporto infrastruktūros klausimas dar nėra išspręstas. Bet ateitis šviesi. Mačiau labai gražius priešprojektinius pasiūlymus būsimos aikštelės Taikos gatvėje. Bet ji atsiras tik po kokių trejų metų, ne anksčiau“, - mano Neringos meras.

Kainos neturėtų gąsdinti poilsiautojų

Neringos miesto mero tiesiai šviesiai klausėme, kokios kainos poilsiautojus pasitiks šiemet kurorte: „Nežiūrint į tai, kad nekilnojamojo turto kainos šoka pasiutpolkę, negirdėjau, kad būsto nuoma labai pabrangtų. Kavinėse kainos tokios, kokios ir buvo. Jeigu patiekalų kainos ir pakils kokiu euru, būkim “biedni„, bet teisingi, Neringos turistai į tai nelabai atkreips dėmesį. Bet kol kas dar negirdėjau, kad taip būtų. Turime pripažinti, kad pas mus kainos labai mažos niekada nebuvo. Gal joms nelabai bus kur kilti. Gal amortizuosimės savo viduje, gal pelno marža bus mažesnė“, - svarstė D. Jasaitis.

Ekologinis mokestis, mero teigimu, nebus didinamas, bus toks, koks pernai. Pagalvės mokesčio Neringoje nėra, yra tik įvažiavimo mokestis, kuris taikomas tik transporto priemonėms. „Jeigu važiuosite dviračiu, plauksite laivu, skrisite lėktuvu, važiuosime visuomeniniu transportu ar eisite pėsčiomis, jokio mokesčio nėra. Apsigyvenimo išlaidos labai įvairios, galima išsinuomoti būstą visiškai pigiai, jeigu gyvenama kartu su šeimininku, yra ir tikrai prabangių ir gerų butų. Tai jau kiekvieno reikalas, kaip kas kur ką susiras“, - kalbėjo meras ir pridūrė, kad jeigu algos visiems padidėjo, tai poilsis tarsi ir atpigo, nes Neringoje kainos nekeliamos.

Pats D. Jasaitis sako poilsiautų Neringoje tik rudenį, rugsėjį ir vėliau, kai atpinga žuvis, kai auga visų rūšių grybai, kurie nieko nekainuoja miške prisirinkus, jūra po vasaros dar nebūna atvėsusi, galima maudytis.

Paklausta, kokios kainos šiemet laukia poilsiautojų, Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė atsakė: „Paslaugų kainos kyla visoje Lietuvoje, vadinasi, ir kurorte. O ar jos atbaidys poilsiautojus, pasakys vartotojai. Galėčiau patarti. Jeigu kas planuoja atostogas mūsų kurorte, jeigu viską pradės užsisakinėti iš anksto, jau dabar planuos savo liepos, rugpjūčio atostogas, turės didesnę paslaugų pasirinkimo laisvę tiek kainos, tiek savo lūkesčių įgyvendinimo atžvilgiu.“

Juntamas štilis

„Tikimės, kad turistinis sezonas šiemet nebus blogesnis nei 2021-aisiais. Mūsų svajonė išlaikyti tokį patį vietinių turistų srautą ir sulaukti 2019 metų užsienio turistų srauto“, - sakė R. Kmitienė.

Kai kurie Palangos viešbučiai yra oficialiai pranešę, kad poilsiautojų iš Rusijos ir Baltarusijos neaptarnaus.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė R. Kmitienė sako, kad kol kas užsakymų, rezervacijų, paklausimų srityje juntamas tam tikras štilis. "Elektroninė erdvė yra perpildyta įvairiomis rezervacinėmis sistemomis. Keliaujantieji jau yra išmokę viešbučius užsisakyti patys. Pagal užklausas, pagal paklausimus, ką veikti, ar šiaip kokios nors informacijos norima, stebime, palyginti su pernai ir su 2019 metais, tam tikrą susikaupimo laikotarpį.

Bandome spėti, kodėl taip yra. Manome, kad, ko gero, yra dvi priežastys. Pastaruosius dvejus metus mes kalbėdavome apie pandeminę situaciją. Dabar koronavirusas tarsi yra nuėjęs į antrą planą ir išryškėjo nauja situacija, kurios įvykius sekame kiekvieną dieną", - sakė Palangos turizmo centro direktorė.

Nauja situacija daro labai didelę įtaką svečių, kurorto lankytojų, turistų skaičiaus didėjimui arba mažėjimui. Ką nors prognozuoti dabar, pasak R. Kmitienės, labai sunku. „Nuotaikos nekokios, bet ruošiamės sezonui, analizuojame situaciją“, - sakė ji.

Prieš pandemiją Palangoje poilsiaudavo Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos piliečiai. Pasak R. Kmitienės, jie užimdavo Palangos TOP penketuko viršūnę, sudarydavo didžiausią užsienio turistų dalį. O 2020-2021 metais Rusijos ir Baltarusijos turistų vietą užpildė kitų šalių turistai, kurie turėjo galimybes keliauti: vietiniai turistai, t. y. lietuviai, kurie ir dominavo Palangoje pastaruosius dvejus metus, ir atvykusieji iš artimiausių kaimyninių šalių - Lenkijos, Latvijos, Estijos, buvo ir iš Suomijos, Čekijos, Vokietijos. Iš tų šalių žmonės keliaudavo saugiai, t. y. savo automobiliu. Iš tolimų kraštų buvo tik pavieniai turistai.