Pajūrio gelbėtojai keikia užsieniečius

"Ekstremali ir sunki. Po daugybės žiemos audrų jūros dugne prie paplūdimių atsirado labai daug duobių, pakilo ir vandens lygis.

Lyg to dar būtų mažai, pirmuosius du vasaros mėnesius pajūryje vyravo vakarų vėjai, todėl buvo ir daug skendimų„, - paklaustas, koks buvo ką tik pasibaigęs vasaros sezonas, “Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.

Uostamiesčio ir Palangos gelbėtojams vasara tradiciškai baigėsi rugsėjo 15-ąją. Jų kolegos iš Neringos paplūdimiuose nebudi nuo rudens pradžios.

Iš viso šią vasarą į Klaipėdą, Palangą, Šventąją ir Neringą atvykusių poilsiautojų saugumu prie Baltijos jūros rūpinosi 176 gelbėtojai.

 

Tragiškas liepos savaitgalis

Šią vasarą ties pajūrio gelbėtojų prižiūrimais pliažais, Klaipėdoje ir Šventojoje, nuskendo du vyrai. Draudimo pavojingoje Baltijos jūroje maudytis nepaisė Baltarusijos piliečiai.

Abi tragiškos nelaimės, plevėsuojant gelbėtojų iškeltoms griežtai maudytis draudžiančioms raudonoms vėliavoms, įvyko priešpaskutinį liepos mėnesio savaitgalį.

Liepos 24-ąją Giruliuose skendo trys neblaivūs Baltarusijos piliečiai. Du vyrus Klaipėdos gelbėtojai ištraukė, vienas dingo. Jūra 42 metų baltarusio kūną grąžino po kelių dienų.

Liepos 25-ąją iš jūros Šventojoje išprašytas 25 metų Baltarusijos pilietis liko labai nepatenkintas, kad jam neleido išsimaudyti. Gelbėtojams pasitraukus į šalį, vyras vėl nėrė į bangas ir daugiau nebeiškilo.

Praėjusiais metais Baltijos jūroje ties uostamiesčiu nuskendo trys žmonės. Tačiau nė viena ši nelaimė neįvyko ties Klaipėdos gelbėtojų prižiūrimais paplūdimiais.

2020-ųjų vasarą Baltijos jūra trijų aukų pareikalavo ties Karkle, Šventąja ir Juodkrante. Visos nelaimės įvyko ties laukiniais paplūdimiais. 2019 metais ties gelbėtojų prižiūrimais pliažais nuskendo vienas, 2018-aisiais - du žmonės.

Išsaugotos gyvybės

Klaipėdos gelbėtojai per vasarą išgelbėjo 29 skendusius žmones. Palangos - 26, Neringos - keturis.

"Prie jūros pailsėti atvykę žmonės pamato bangas ir visiškai pamiršta apie saugumą. Ne tik savo, bet ir artimųjų.

Į viską žiūri tik kaip į linksmą pramogą ir apie nieką daugiau negalvoja. Visiškai nekreipia dėmesio į gelbėtojų iškeltas maudytis draudžiančias vėliavas.

Poilsiautojai net neįsivaizduoja, kad labai dažnai didžiausias pavojus jūroje slypi ten, kur, atrodo, jo visai nėra.

Vieną praėjusios vasaros dieną žmonės labai stebėjosi ir priekaištavo gelbėtojams, kodėl esant nedideliam bangavimui negalima maudytis. Jie nenorėjo girdėti, jog yra labai stipri trauka į jūrą. Tačiau mes tądien išgelbėjome net 11 skendusių žmonių", - sakė A. Siakki.

Kalbėdamas apie poilsiautojų neatsargumą, kolegai antrino ir Palangos bei Šventosios gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

„Tądien, kai Šventojoje nuskendo Baltarusijos pilietis, maudytis jūroje nebuvo galima. Tačiau per vieną dieną mes išgelbėjome net 12 skendusių asmenų. Labai daug ir labai žiauru. Beveik pusę visų per praėjusią vasarą skendusių žmonių“, - prie jūros pailsėti atvykusių žmonių neatsargumu stebėjosi J. Pirožnikas.

Vietiniai kultūringėja

Pasak A. Siakki, didžioji dalis prie jūros pailsėti vykstančių klaipėdiečių jau seniai atsikratė blogiausių įpročių. Tačiau juos sėkmingai perėmė atvažiuojantys iš toliau bei svečiai iš artimojo užsienio.

"Galiu drąsiai konstatuoti, jog per daugelį metų klaipėdiečiai pasikeitė ir vis dar keičiasi į gerąją pusę. Atvykę prie jūros, jie laikosi taisyklių ir klauso gelbėtojų.

Vasaros pradžioje prie pavojingą duobę žyminčio ar maudytis draudžiančio ženklo žmonių dar būna pilna, o štai jai besibaigiant tos vietos jau yra pustuštės. Nuolatiniai poilsiautojai tiesiog pasitraukia toliau. Aišku, labai padeda ir prevencinis gelbėtojų darbas.

Tačiau visiškai priešingai yra su atvykstančiais iš kitų miestų ar šalių, dažniausiai netolimų. Visi skendimai buvo tose vietose, kur maudytis draudžiama, ar kabant raudonai vėliavai.

Skaudžiausia, kad draudimą maudytis jūroje įžūliai ignoruoja ir taip vaikų akivaizdoje elgiasi bei tarsi juos to paties moko tėvai.

Ir visi, lyg susitarę, pateikia tą patį argumentą - atvažiavome iš taip toli, tad kaip čia dabar liksime jūroje neišsimaudę. Bet nepagalvoja, kad po maudynių apskritai gali į namus nebegrįžti", - sakė A. Siakki.

Be alkoholio negali

Kur kas dažniau nei lietuviai pajūrio paplūdimiuose gelbėtojams problemų kėlė užsienio valstybių piliečiai. Ir daugiausia atvykusieji iš artimojo užsienio.

"Kokių užsieniečių dabar pas mus daugiausiai atvyksta - baltarusių ir ukrainiečių. Lietuviai už juos yra kur kas kultūringesni.

Užsieniečiai nuolat pažeidinėja elgesio paplūdimiuose taisykles ir vartoja alkoholį. Galima sakyti, jog be pastarojo jie poilsio prie jūros neįsivaizduoja.

Pradedi su jais kalbėtis, o jie stebisi, kas čia tokio. Juk viskas yra gerai, neva „truputį išgėrėme, pasimaudėme“, - kai kurių užsieniečių poilsio Palangoje subtilybes atskleidė J. Pirožnikas.

Pasak A. Siakki, ypač tuo pasižymi Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, kurie vasaros savaitgaliais atvykdavo „turiningai“ pailsėti prie Baltijos jūros.

Su linksma kolegų, dirbančių prie Vilniaus, kompanija į uostamiestį pasimaudyti atvyko ir Giruliuose nuskendęs neblaivus baltarusis.

Gelbėtojų pakanka

Šią vasarą Klaipėdos gelbėtojų vadui A. Siakki anksčiau laiko neteko atsisveikinti nė su vienu gelbėtoju.

"Žmonių yra įvairių, tad anksčiau pasitaikydavo, kurie nesuprasdavo, kur pakliuvo. Šiemet tokių nebuvo.

Gelbėtojų Klaipėdai tikrai užtenka. Prieš kiekvieną vasaros sezoną išsaugome patyrusių, ne vienus metus dirbančių, gelbėtojų branduolį. Prie jo jungiasi naujai atėjęs jaunimas, kuris ne tik prieš vasarą, bet ir jos metu mokosi bei tobulėja. Taip ir suformuojame tikrų gelbėtojų komandą", - sakė A. Siakki.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, per mėnesį uostamiesčio gelbėtojas vidutiniškai „į rankas“ uždirba apie 600 eurų.

Gelbėjimo ir visiems kitiems darbams būtinos technikos - vandens motociklų, keturračių, katerių - netrūksta ne tik Klaipėdos, bet ir Palangos gelbėtojams.

"Žmogiškų pajėgumų ir technikos visiškai užtenka.

Kai paplūdimys yra nugultas poilsiautojų, net nėra kaip su ta technika pro juos pravažiuoti.

Tada gelbsti tik vandens transportas", - teigė J. Pirožnikas.

Baigėsi vasara, neliko ir poilsiautojų

Pajūrio gelbėtojai vienbalsiai sutinka, kad paplūdimiuose pratęsti jų budėjimo po rugsėjo vidurio prasmės nėra.

"Pas mus viskas labai paprasta - viskas priklauso nuo oro. Bobų vasara, jei jos ir sulauksime, bus rugsėjo pabaigoje. Praktika rodo, kad gelbėtojams dirbti pakanka iki rugsėjo vidurio.

Po to prasideda šaltesni orai ir prie jūros atvyksta mažiau žmonių. Ir ne maudytis šaltoje jūroje, o pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir pasigėrėti saulėlydžiu.

Nors, tuo metu, kai vieni jau vaikšto su striukėmis, kiti dar bando ir degintis kopose pasislėpę nuo vėjo", - sakė A. Siakki.

J. Pirožniko teigimu, prasidėjus rudeniui Palanga ištuštėja dar labiau nei Klaipėda.

"Palanga juk yra vasaros sostinė. Poilsiautojai ją dažniausiai ir renkasi vasaromis. Kokia buvo ši vasara? Įdomi, nes kiekviena vasara yra skirtinga. Vienodų nebūna.

Poilsiautojų buvo daug. Tačiau mažiau nei per karantiną, kai lietuviai negalėjo išvažiuoti į užsienį. Tada visi traukė prie jūros.

Nebeliko rusų, kurių anksčiau būdavo labai daug. Juos pakeitė ukrainiečiai, baltarusiai, latviai ir net estai", - vasaros sezoną reziumavo Palangos ir Šventosios gelbėtojų vadas J. Pirožnikas.