Oro taršos matuotojai Klaipėdoje veiksmų nederina

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto tarybai bus pateikta tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2022-2026 metų programa. Joje numatyta, kad, be visų kitų tyrimų, bus įrengtos 5 taršos stotelės, kurios duomenis fiksuos nuolat realiu laiku. Numatoma, kad trys iš tų stotelių fiksuos taršą kietosiomis dalelėmis, o dvi - angliavandenilius (tarša naftos produktais).

Šiuo metu dvi panašias stoteles, kurios fiksuoja kietųjų dalelių koncentraciją, yra pastačiusi Aplinkos apsaugos agentūra. Dar tris stoteles yra įrengusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sako, kad Aplinkos apsaugos agentūros stotelės stovi netinkamose vietose Bangų gatvėje ir Šilutės plente ir nefiksuoja uosto taršos, o Uosto direkcijos stotelės, jos duomenimis, kai ji paskutinį kartą teiravosi šią vasarą, nėra sertifikuotos.

„Kiek žinau, Uosto direkcija ruošia savo aplinkos monitoringo programą, kuri bus skirta stebėti situaciją uosto teritorijoje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Jievaitienė.

Tačiau Uosto direkcijos svetainėje fiksuojama, kad jų stotelės stovi miesto teritorijoje, prie centrinio Klaipėdos stadiono, prie Vitės progimnazijos ir Varnėnų gatvėje, ir yra orientuotos kaip tik stebėti taršą, sklindančią iš uosto įmonių į miesto teritoriją.

Stoteles nuomosis

Tik pradėjus rengti ateinančių penkerių metų uostamiesčio aplinkosaugos monitoringo programą stacionarių taršos matavimo stotelių numatyta nebuvo. Vėliau, šią gegužę, oficialiai skelbtame programos projekte jau buvo numatytos dvi kietąsias daleles matuosiančios stotelės. Tuomet programos įgyvendinimui numatomas lėšų poreikis buvo vertinamas kiek daugiau nei 600 000 eurų penkeriems metams. Dabartiniame variante jau numatytos penkios stotelės, o lėšų poreikis išaugo beveik 2 kartus - iki 1,2 milijono eurų.

R. Jievaitienė patvirtino, kad būtent oro taršos stotelės taip smarkiai didina programos įgyvendinimo kainą. Pačių stotelių nenumatoma įsigyti, planuojama jas nuomotis kartu su jų priežiūros paslauga. Beje, jokie teisės aktai neįpareigoja savivaldybių vykdyti oro taršos matavimus naudojant nuolat veikiančias stacionarias stoteles.

R. Jievaitienė sako, kad Savivaldybė yra pateikusi atsakymą Aplinkos ministerijai, kad jai reikėtų penkių oro taršos matavimo realiu laiku stotelių. Ministerija lyg ir planuoja skirti lėšų joms įsigyti arba pati nupirkti, tačiau konkretūs sprendimai šiuo momentu nėra žinomi.

„Jei ministerija nupirktų stoteles, mes nuomojamų atsisakytume ir pirktume tik priežiūros paslaugą“, - apie galimus pasikeitimus ateityje svarsto R. Jievaitienė.

Samdo specialistus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad oro taršos matavimas yra tik viena iš direkcijos vykdomų aplinkos stebėjimo priemonių.

„Uosto aplinkos monitoringas vykdomas ne tik uosto akvatorijoje, Kuršių mariose, bet ir jūroje. Monitoringas atliekamas iš viso 38 taškuose fiksuojant tiek vandens, tiek oro taršą“, - sako A. Latakas. Anot jo, aplinkos monitoringo paslaugai atlikti samdoma įmonė turinti teisę tokiai paslaugai teikti. Šiuo metu yra pasirašyta sutartis su Šiauliuose registruota UAB „Darnaus vystymo institutas“.

LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemato nieko blogo, kad iš karto kelios institucijos užsiima tokiais pačiais matavimais.

„Uosto direkcija sprendžia savo aplinkosaugines problemas, ir ji tikrai jų turi. Savivaldybė kasmet vykdo aplinkos monitoringą, tam gauna lėšų pagal specialią programą, kuri finansuojama pačių teršėjų sumokamais pinigais“, - paaiškina S. Gentvilas. Anot jo, Aplinkos apsaugos agentūra išsiskiria tuo, kad ji ne tik fiksuoja taršą, bet ir turi visus įgaliojimus bausti teršėjus.

Taigi planų koordinuoti Klaipėdos mieste oro taršos stebėjimą tarp tai vykdančių trijų institucijų nėra.

Rajone pigiau

„Vakarų ekspresas“ taip pat peržvelgė miesto kaimynystėje esančio Klaipėdos rajono parengtą aplinkos monitoringo programą ateinantiems penkeriems metams. Nors rajono teritorija yra daug didesnė už Klaipėdos miesto, o taršių objektų jame netrūksta - pirmiausia tai vandens valymo įrenginiai ir sąvartynas Dumpiuose, Klaipėdos rajonas nėra numatęs stacionarių stotelių oro taršai matuoti realiu laiku. O ir pačiam programos įgyvendinimui planuojam išleisti keturis kartus mažiau pinigų nei Klaipėdoje - apie 280-290 tūkstančių eurų.

SIŪLO. Miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus siūlo matuoti ir anglies dvideginio koncentraciją Klaipėdos ore, nors teisės aktai to ir nereikalauja, o ore esanti šio junginio koncentracija žmogaus sveikatai įtakos nedaro. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Ragina tirti CO2

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus svarstant komitete aplinkosaugos monitoringo programą iškėlė klausimą, kodėl nėra fiksuojamos anglies dvideginio koncentracijos mieste.

Pasak R. Jievaitienės, to nereikalauja jokie teisės aktai, nes nėra nustatytos CO2 ribinės taršos koncentracijos, be to, anglies dvideginio mažinimo programomis tiesiogiai rūpinasi Vyriausybė.

Tačiau A. Vaitkus akcentuoja, kad autotransportas yra didžiausias aplinkos teršėjas, todėl Klaipėdai būtų naudinga žinoti realią situaciją mieste ir stebėti dinamiką.

„Su plano rengėjais jau dirbame ir miesto Tarybos nariams pateiksime informaciją, kokios yra galimybės fiksuoti anglies dvideginio koncentracijas ir keik tai galėtų kainuoti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Jievaitienė.

Tačiau S. Gentvilas sako, kad tiems, kurie bent šiek tiek domisi chemija, aišku, kad specialiai matuoti anglies dvideginio nebūtina.

„Šis junginys nėra pavojingas žmogaus sveikatai, tai susiję su klimato atšilimo problema“, - „Vakarų ekspresui“ sakė S. Gentvilas. Jis mano, kad norint žinoti realią situaciją mieste pakanka teoriškai apskaičiuoti anglies dvideginio kiekį pagal duomenis - kiek yra sudeginama kuro įvairiose srityse: pradedant nuo transporto, baigiant pramone.