Kaip atrodo NTB transplantacijų koordinatoriaus darbas, išsamiau pasakojo NTB transplantacijų koordinatorė Kristina Grigaitė.
Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis nuostatomis, viena pagrindinių NTB užduočių yra koordinuoti, kontroliuoti ir analizuoti donorų ruošimą, audinių, ląstelių ir organų paėmimą, ištyrimą, konservavimą, laikymą, pervežimą, paskirstymą ir recipientų parinkimą. Už tai ir yra atsakingi NTB transplantacijų koordinatoriai.
Vis dėlto, atsakingiausia ir svarbiausia koordinatorių darbo dalis yra užtikrinti, kad bet kuriuo metu, bet kuriame Lietuvos mieste ar užsienyje atsiradus donorui, vyktų sklandus donorystės procesas.
Šiuo metu NTB dirba septyni transplantacijų koordinatoriai, kurie užtikrina nepertraukiamą budėjimą 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir taip – ištisus metus.
Svarbiausias telefono skambutis
Tuo metu, kai nevyksta donorystės koordinavimo procesas, NTB koordinatoriai valdo daug įvairių duomenų – bendrauja su skirtingų specialybių gydytojais ir atnaujina nuolat kintančius organų laukiančių recipientų sąrašus, registruoja ir analizuoja statistinę informaciją apie potencialius ir efektyvius donorus bei įvykusias skirtingų organų ir audinių transplantacijas, stebi užsienio donorinių organų mainų platformoje talpinamą informaciją ir, esant galimybei, organizuoja donorinio organo parsivežimą į Lietuvą.
„Taip pat prisidedame prie teisės aktų, susijusių su donorinių organų transplantacijomis, donoryste, rengimo ir atnaujinimo. Bendradarbiaujame su užsienio organizacijomis ir dalyvaujame organizuojamuose Europos valstybių kompetentingų institucijų susitikimuose atstovaudami Lietuvą.
Be to, periodiškai rengiame mokymus donorystės tematika“, – apie tai, kokias funkcijas atlieka NTB transplantacijų koordinatoriai pasakoja K. Grigaitė.
Visgi budinčiam NTB transplantacijų koordinatoriui nebelieka nieko svarbiau, kai suskamba mobilusis telefonas:
„Suskambus telefonui, gaunama informacija apie potencialų donorą, kuriam arba jau yra patvirtinta smegenų mirtis, arba dar laukiama galutinių tyrimų rezultatų, tačiau jau visi požymiai rodo, jog smegenų mirtis yra įvykusi.
Anesteziologas-reanimatologas koordinatoriui perduoda išsamią informaciją apie potencialaus donoro sveikatos būklę, gretutines ligas, skiriamus medikamentus, laboratorinių bei vizualinių, instrumentinių tyrimų rezultatus, kurie suvedami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą“, – aiškina K. Grigaitė.
Kas vyksta užregistravus potencialų donorą
Paaiškėjus, kad pacientui padėti nebeįmanoma, ir patvirtinus smegenų mirtį, anesteziologas-reanimatologas artimuosius supažindina su situacija ir pasiteirauja, kokia būtų jų valia, ar jie sutiktų artimojo organus paaukoti sergantiems ir donorinio organo laukiantiems nepažįstamiesiems.
„Jei artimieji neprieštarauja, prasideda intensyvi komunikacija – skambinama trijų skirtingų laboratorijų darbuotojams, pranešama, kad reikės atlikti potencialaus donoro kraujo tyrimus, tuo pačiu organizuojamas kraujo mėginių siuntimas į Vilnių (iš kitų Lietuvos miestų) arba pats koordinatorius vyksta paimti kraujo mėginių į vieną iš Vilniaus ligoninių“, – darbo eigą pasakoja K. Grigaitė.
Taip pat NTB transplantacijų koordinatoriai telefonu bendrauja su transplantacijas atliekančiais specialistais – gydytojais abdominaliniais chirurgais, širdies chirurgais, urologais, oftalmologais, nefrologais.
Jiems perduoda pagrindinę informaciją apie potencialaus donoro sveikatos būklę, paprastai gydytojai paprašo atlikti papildomus tyrimus, tuomet vėl bendraujama su potencialų donorą prižiūrinčiais anesteziologais-reanimatologais, užsakomi papildomi tyrimai.
„Transplantacijos specialistams pateikiami ir recipientų sąrašai, sprendžiama, kuriems recipientams donoriniai organai yra geriausiai tinkantys.
Vėliau, transplantacijos centrams nusprendus, kokie organai ir kam bus transplantuojami, koordinatorius organizuoja chirurgų komandos ar komandų atvykimą į ligoninę, kurioje yra donoras.
Jei bus transplantuojama širdis, dažnu atveju, organizuojame oro transportą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Karinių oro pajėgų sraigtasparnį.
Koordinatorius turi labai tiksliai suorganizuoti visą veiksmų eigą – nuo transplantacijos specialistų komandos paėmimo iš vienos ligoninės, pergabenimo į kitą, kurioje atliekama eksplantacija, iki tos pačios komandos greito ir saugaus pervežimo su donoriniais organais į ligoninę, kurioje jau ruošiamas recipientas ir bus atliekama transplantacija“, – apie įtemptą procesą pasakoja NTB koordinatorė.
Kaip parenkami recipientai?
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų NTB koordinatoriams – kaip parenkami recipientai, kuriems bus transplantuoti donoriniai organai?
K. Grigaitė nurodo, kad pirmiausia recipientai atrenkami pagal kraujo grupę, tuomet įvertinamas recipiento statusas (aktyvus, skubus, neatidėliotinas), kurį nustato gydantis gydytojas bei laukimo laikas. Labai svarbus donoro ir recipiento antropometrinis panašumas, todėl atsižvelgiama į recipiento ūgį ir svorį.
„Tinkami kepenų recipientai atrenkami papildomai atsižvelgiant į matematiniu modeliu paremtą transplantacijos poreikio įvertinimo prognostinį balų skaičių, vadinamą MELD – kuo jis didesnis, tuo paciento būklė prastesnė ir laukiančiųjų sąraše jo pozicija aukštesnė.
Inkstų recipientai neturi laukimo statuso, jie visi laikomi aktyviais recipientais, tačiau tinkamiausi recipientai atrenkami pagal imunologinį donoro ir recipiento suderinamumą, kuris įvertinamas kraujo tyrimų pagalba“, – paaiškina ji.
Daugiau informacijos apie donorinių organų recipientų parinkimo tvarką galite rasti šiuose įstatymuose: „Dėl Kepenų transplantacijos paslaugų teikimo bei apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; „Dėl širdies ir plaučių komplekso transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; „Dėl Inksto transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Donorystės proceso nesustabdo net pūga
Tai, kad donorystės procesui nebaisios jokios kliūtys įrodo ir viena NTB transplantacijų koordinatorių patirta istorija.
Žiemą, vienai iš Lietuvos ligoninių užregistravus potencialų donorą, paaiškėjus, jog budinti NTB koordinatorė yra sunegalavusi, šis atsakingas darbas buvo perduotas kolegai – koordinatoriui Evaldui.
Evaldui vykstant į NTB biurą, neatsargus vairuotojas įvažiavo į jo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Nors pats Evaldas nenukentėjo, koordinavimo procesą teko perimti dar kitam NTB koordinatoriui – Mindaugui. Tačiau ties tuo nemalonumai dar nesibaigė.
„Kadangi potencialaus donoro artimieji gyveno kitame Lietuvos mieste ir negalėjo atvykę į Vilnių pasirašyti sutikimo, jog pritaria organų donorystės procesui, koordinatoriui Mindaugui teko leistis į kelių šimtų kilometrų kelionę siaučiant pūgai.
Tai buvo vėlus žiemos vakaras, o potencialaus donoro būklė prastėjo, tad reikėjo skubėti ir greitosios pagalbos automobilio vairuotojas spaudė greičio pedalą.
Kelionė buvo kupina streso ir įtampos, nes snygis intensyvėjo ir kelias buvo slidus, tačiau koordinatorius saugiai pasiekė tikslą, paguodė artimojo netekusius šeimos narius ir skubėjo grįžti atgal į Vilnių, tęsti koordinavimo proceso, kuris baigėsi 2 sėkmingomis transplantacijomis“, – laimingą istorijos pabaigą prisimena K. Grigaitė.
Koordinavimo metu apima dvejopi jausmai
Pasak NTB koordinatorės, kiekvienas organų donorystės procesas yra unikalus ir reikalauja didžiulės atsakomybės:
„Darbas įdomus, nenuspėjamas, priverčiantis pajusti adrenalino pliūpsnį kaskart suskambus koordinatorių telefonui, nes niekada negali žinoti, kada bus registruojamas potencialus donoras. Labai įdomu bendrauti su gydytojais ir panaudoti studijų metu įgytas žinias.
Kiekvienas atvejis, potencialus donoras, jo sveikatos būklė yra skirtingi, tad tenka pamažu, lyg sprendžiant galvosūkį, susirinkti visą reikalingą informaciją, paciento tyrimų rezultatus ir kartu su transplantacijas atliekančiais specialistais vertinti, kuriam recipientui labiausiai tinkami donoro organai.
Kiekvieną kartą atsiradus naujam potencialiam donorui būna gaila išeinančio žmogaus, jo šeimos narių, tačiau tuo pačiu metu norisi džiaugtis dėl pacientų, kurių gyvenimas po transplantacijos pasikeis į gerąją pusę. Aplanko labai puikus jausmas, kai visas procesas sukoordinuojamas sėkmingai, be jokių nesklandumų ar nenumatytų situacijų“, – sako K. Grigaitė.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 321 žmogus*: 74 laukia inksto, 35 širdies, 8 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 148 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
*2022 metų rugpjūčio 31 d. duomenimis