Nutrūkusi meilės melodija: rugpjūčio 31-ąją Raimondas Paulas ir jo žmona Lana būtų minėję 61-ąsias vedybų metines

Protinga ir graži Lana Paula (gim. Svetlana Jepifanova) - Odesos universiteto užsienio kalbų fakulteto absolventė, būtų galėjusi sėkmingai siekti karjeros.

Bet ji pasirinko ištikimos žmonos, šeimos židinio sergėtojos, mūzos ir įkvėpėjos vaidmenį. Moteris sąmoningai tapo genialiojo sutuoktinio, kurį iš esmės pati ir sukūrė, šešėliu.

Daugiau kaip 60 metų Lana ranka rankon žengė su Raimondu gyvenimo keliu, per ašaras ir džiaugsmus, pakilimus ir nuopolius, patikimai saugodama jo užnugarį ir suteikdama galimybę visą laiką skirti tik kūrybai.

Meilė - ne tik atodūsiai ant suoliuko

Kai Raimondas Paulas baigė Latvijos konservatorijos fortepijono klasę, jis dar nenujautė, kad šis instrumentas taps jo likimu. Būsima garsenybė pasirinko Rygos estradinį orkestrą, prasidėjo nesibaigiančios gastrolės.

Svetlana ir Raimondas susitiko 1959 m. Odesoje, kur jaunas pradedantysis muzikantas atvyko gastrolių su Rygos estradiniu orkestru. Juos supažindino bendras pažįstamas Igoris Grankovskis, vėliau tapęs garsiu fotomenininku.

Iš I.Grankovskio prisiminimų: „Jaunystėje gyvenau Odesoje ir draugavau su Lana. Ji buvo ryški, išsiskirianti mergina iš geros šeimos. Kartą per savaitę, trečiadieniais, mes kur nors rinkdavomės, grodavome džiazą ir rokenrolą...

Kartą pas mus į Odesą atvyko Raimondas. Jis visus sužavėjo - grojo tiesiog virtuoziškai. Vieną dieną pasikvietėme jį į improvizacijų vakarą.

Raimondas rojaliu skambino tiesiog chuliganiškai, visomis kūno dalimis, kaip tikras ekvilibristas. Bet tai darė be galo elegantiškai!"

Per tą vakarėlį būsimasis Maestro ir sutiko savo likimą. Lana iškart krito jam į akį. Grįžęs į Rygą, muzikantas nepajėgė pamiršti gražuolės odesietės ir nuo tada dažnai vykdavo į Odesą.

O kai Lana baigė universitetą, išsivežė ją į Rygą.

Išsivežti išsivežė, bet pirštis neskubėjo. O nuo meilės apsvaigusi mergina savo padėtimi buvo visai patenkinta. Bet tuomet ji net neįtarė, kuo jai teks tapti dėl mylimojo, kiek kartų teks jį gelbėti, kiek dvasios jėgų prireiks jį traukiant iš alkoholio liūno.

Pratęs prie bohemos gyvenimo, Raimondas po koncertų neskubėdavo namo, iki ryto užsisėdėdavo su draugais bare, kilnodami taurelę. O kai pritrūkdavo pinigų, kompanija kaip užstatą palikdavo kokius nors bent šiokią tokią vertę turinčius daiktus.

Svetlana, nors ir jauna, buvo išmintinga, todėl nekeldavo skandalų ir barnių, priešingai, apgaubė Raimondą meile, rūpesčiu ir švelnumu. Ji kažkaip sugebėdavo reikiamą akimirką visada atsirasti šalia, išsivesti jį namo ir galop įveikė pražūtingą alkoholio pomėgį.

„Ką ir kalbėti, jeigu ne ji, seniai jau gulėčiau žemėje, ten, kur tiek jaunystės draugų jau atgulė dėl to patrakėliško visokių gėrimų pomėgio", - kalbėjo Raimondas Paulas, prisimindamas savo audringą jaunystę.

Šeimos gimimas

1962 m. porai gimė dukra Anetė, ir jiedu nutarė įteisinti santykius. Vestuvių ceremonija, paskirta rugpjūčio 31-ąją, buvo daugiau negu kukli, jaunieji neturėjo net liudytojų. Registratorė, pamačiusi kaip tiedu žiūri vienas į kitą, pasiryžo nusižengti galiojančioms taisyklėms. Ji pakvietė į pagalbą kiemsargį ir pati kaip liudytoja pasirašė registracijų knygoje.

Laiminga porelė nutarė istorinį įvykį paminėti žygiu į kiną, o už likusius pinigus nusipirko dvi spurgas ir patraukė namo. Gimus dukrai, jaunas tėvas pasiryžo mesti gerti. Vėliau jis vėl įstojo į Latvijos konservatoriją, tik šįkart į kompozicijos klasę, nes jame visa jėga užgrojo laimės muzika, kuria panoro pasidalinti su visu pasauliu.

Dukrai paaugus, Lana pabandė įsidarbinti, bet sutuoktinis kategoriškai prieštaravo.

Moteris vėl pademosntravo išmintį, nusprendusi, kad santykiai šeimoje yra gerokai svarbesni už karjerą. Ji tapo vienintele mūza, kuri Maestro nuolatos lydėdavo visose kelionėse ir įkvėpdavo kurti genialią muziką. Skambant šiai muzikai, vis naujos poros susitiks ir įsimylės, verks iš laimės ir dus iš meilės...

Kaip Lana prisipažino viename interviu, buityje jos garsusis sutuoktinis visada būdavo tikras vaikas. Todėl viskas, ką kada nors turėjo ir turi R.Paulas - ir jos nuopelnas.

Ji visada buvo stilinga ir net skurdžiausiais laikais sugebėdavo atrodyti pribloškiamai. Šio meno ji išmokė ir vyrą, o dar nuolat kruopščiai rūpinosi jo išvaizda.

Jiems viskas pavyko. Raimondas Paulas sulaukė šlovės, šeima - materialinės gerovės. Daugiau kaip pusę amžiaus ji kiekvieną rytą savo garsiajam sutuoktiniui užduodavo vieną ir tą patį klausimą. Ir kiekvieną rytą sulaukdavo vieno ir to paties atsakymo. Ne, ne apie meilę.

Ne apie laimę. Ji tiesiog klausdavo, ar jis norės kavos. Žinoma, jis norės. Ir pusryčiaus. Ir darys viską, ką jinai jam pasiūlys. Ji virdavo jam kavą, o jis jai garsiai skaitydavo juokingas laikraščių straipsnių antraštes.

Ar tai ne laimė? O paskui jis vėl sėsdavo prie rojalio ir jai sugrodavo savo gražiausią melodiją. Meilės melodiją, kurioje ištirpdavo nuoskaudos ir negandos, tarsi jų ir nebūta. Liko tik begalinis dėkingumas ir švelnumas.

Didžio kompozitoriaus mūza

Lana stengėsi būti patikima atrama ir tvirtu užnugariu visose jų bendro gyvenimo srityse. Ji nepavyduliaudavo vyro garsioms dainininkėms, su kuriomis jis bendradarbiavo, nepaisydama nesibaigiančių gandų ir paskalų.

Pasitikėjimu grįsti jų santykiai žavėjo visus. O dabar Lanos neliko, o kaip Maestro be jos gyvens, sunku net įsivaizduoti.

Maestro žmona mirė rugpjūčio 4 d., eidama 85 metus. Paskutines gyvenimo dienas ji praleido ligoninėje ir iškeliavo labai greitai. Dar rugpjūčio 2-ios rytą bėdos niekas nesitikėjo.

Tačiau netikėtas griuvimas namuose ir kojos lūžis baigėsi tragedija.

Gydytojai primygtinai siūlė operuotis, ir nors operacija praėjo sėkmingai, po narkozės moteris taip ir neatsigavo.

Tik po to paaiškėjo, kad Lana turėjo daug rimtesnių sveikatos bėdų - plaučiuose buvo aptiktos metastazės. Apie tokią rimtą diagnozę niekas nenujautė, net ji pati. Vienintelis nerimas kėlęs dalykas - paskutiniaisiais mėnesiais ji labai sulyso ir nuolatos kosėjo.

Seniau paskelbto rugpjūčio 4-osios koncerto Maestro nutarė neatšaukti. Tokį netikėtą žingsnį muzikanto charakterį žinantys gerbėjai aiškina tuo, kad Raimondas Paulas niekada nenuvildavo savo žiūrovų.

Be to, kompozitoriui išties sunku būti namuose, kur viskas primena laimingas dienas, praleistas šalia mylimo žmogaus...

Didysis Maestro mano, kad prieš daugybę metų saulėtoje Odesoje jaunoji odesietė Lana įteikė jam brangiausią gyvenimo dovaną. Padovanojo jam save, o kartu ir meilę, įkvėpimą, laimę mylėti ir būti mylimam.