Nuotekų tinklų lobiai – durklai ir prezervatyvai

Vasarį nuotekų valyklose daugiausia randama iš kebabinių plūstančių riebalų. Jie siauruose vamzdynuose užšąlą ir ištisi gyvenamieji kvartalais gali virsti klampyne.

Kovą daugiausia aptinkama prezervatyvų. Jų pardavimai padidėja paukščiams grįžtant iš šiltųjų kraštų ir kuomet romantika dvelkia ir mūsų miegamieji.   

Balandį ir gegužę per želmenų sodinimo piką nuotekų vamzdynuose stringa gėlės, medelių kamienai ar šaknys iki 5 cm diametro, kurie ne tik patenka į valymo įrenginius, bet ir daugiabučiuose namuose užkemša bendro naudojimo kanalizacijos stovus. Tuomet iš karto pradedami semti kaimynai. Šiam turiniui patekus į lauko kanalizacijos tinklus genda nuotekų siurblinių įrenginiai.

Liepą ir rugpjūtį masiškai atiteka riebalai iš pakelės restoranų.

Rugpjūtį vamzdynai kemšasi nuo plaukų. Jauna karta rengiasi į mokyklas, o kirpėjos be moralinės graužaties plaukus šveičia į unitazus.

Rugsėjį – spalį per masinį konservavimo sezoną dažnai aptinkama įvairių rūšių dangtelių.

Šąlant lapkritį ir gruodį aptinkama apatinio trikotažo, striukių, kelnių.

Visais metų mėnesiais, pasak „Ukmergės vandenų“ direktoriaus pavaduotojo Stanislavo Gilvydžio, randama daržovių ir vaisių atliekų, polietileno maišelių, medienos atliekų, sintetinių virvių, sauskelnių bei higieninių paketų.

Anot „Šiaulių vandenų“ ryšių su visuomene atstovės Džiuljetos Korsakienės, yra buvę, kad avarinė tarnyba, valydama užsikišusį vamzdį, ištraukė apie du kibirus svogūnų. Į kanalizaciją yra nugarmėję ir daugybė mobiliųjų telefonų, o tarp atplūdusių šiukšlių teko rasti ir vairuotojo teises. Kadaise bendrovės nuotekų valykla sulaukė skambučio su klausimu, ar neatplaukė auksinė grandinėlė.

„Neatsakingi žmonės į kanalizaciją metą viską, kas tik pralenda pro klozeto skylę, o kas netelpa, įmeta į nuotekų šulinį. Šuliniuose kolegos yra radę guminių botų, padangų“, – sakė Dž. Korsakienė.

Bene originaliausias radinys Šiaulių nuotekų tinkluose – Pirmojo pasaulinio karo laikų metalinis beveik 48 cm ilgio durtuvas.

„Avarinei tarnybai praplaunant užsikišusį nuotekų vamzdį ir nepavykus išjudinti kamščio, nuspręsta vamzdį atkasti ir rankomis pašalinti susikaupusias sąnašas – tuomet ir  buvo rastas durtuvas.

Darbuotojų rastą ginklą parodėme Šiaulių „Aušros“ muziejui. Spėjama, kad jis pagamintas Vokietijoje 1916 metais. Toks durtuvas būdavo tvirtinamas prie 1898 metų modelio šautuvo „Mauser“. Anot muziejininkų, tiksliam įvardijimui, visgi reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą“, – pasakojo Dž. Korsakienė.

Anot „Šiaulių vandenų“ atstovės, gelžbetoninis nuotekų vamzdis Statybininkų gatvėje, kur ir buvo rastas durtuvas, paklotas 1969 metais. Kaip ir kada ginklas atsidūrė vamzdyje – neįminta paslaptis.

„Šilutės vandenų“ ekologė Sandra Bytautė kategoriška:  „Į unitazą negalima mesti nieko. Jis skirtas tik gamtiniams reikalams“.

Įvairiuose teisės aktuose numatyta, kad už susidarančių biologinių atliekų, įskaitant riebalus, tvarkymo reikalavimų nevykdymą gali būti skiriami įspėjimai arba baudos.

Pirmą kartą nusižengusiems asmenims ji svyruoja nuo 60 iki 260 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 260 iki 1140 eurų. Pakartotinai nusižengus asmenims skiriama bauda gali būti nuo 290 iki 1150 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 1250 iki 4350 eurų.