Nuo elektronikos prietaisų neatsiejama kasdienybė ir tvarumas – kaip tai suderinti?

Specialistai įsitikinę kad taip, tačiau keistis turi ne tik kai kurie žmonių įpročiai, bet ir teisinis reglamentavimas bei verslo strategijos.

Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų elektronikos atliekos pasaulyje sudarys beveik 75 mln. tonų, o tai yra beveik dukart daugiau nei prieš dešimtmetį.

Irdamos elektronikos ir baterijų atliekos į aplinką gali paskleisti kenksmingų medžiagų, kurios gali užteršti ne tik gamtą, bet ir žmogaus organizmą.

Tvarumo principus įtvirtina teisės aktais

Iki šiol kaip dažniausias elektronikos atliekų srauto augimo problemos sprendimas yra įvardijamas šių atliekų perdirbimas.

Tačiau, pasak VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ vykdomosios direktorės Nino Inasaridze, itin reikšmingų rezultatų sulauktume, jei pokyčiai vyktų dar pridėtinės vertės kūrimo grandinės pradžioje.

„Sparti technologijų pažanga jau leidžia kurti tvaresnius elektronikos gaminius – taupančius energiją, lengviau suremontuojamus ir efektyviau perdirbamus.

Apklausos rodo, kad pirkėjai mieliau renkasi tvariai sukurtus produktus net ir tuo atveju, jeigu jie kainuoja daugiau.

Tai taip pat turėtų skatinti gamintojus įgyvendinti tvarias praktikas ir kurti gamtai draugiškesnius elektronikos įrenginius.

Be to, įrenginių naudojimo laikotarpio didinamas, pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas vis stipriau įtvirtinamas teisiniais aktais“, – teigia N. Inasaridze.

Štai šią savaitę Aplinkos ministerija paskelbė, kad planuojama skirti 7,8 mln. eurų skatinti žiedinės ekonomikos proveržį, prie kurio priskiriama ir išteklius tausojanti gamyba, pakartotinio daiktų naudojimo, remonto paslaugų skatinimas.

Prieš porą mėnesių Europos Komisija priėmė naują pasiūlymą dėl bendrų taisyklių, kuriomis skatinamas prekių remontas.

Joms įsigaliojus vartotojai turėtų galėti lengviau ir pigiau remontuoti techniškai pataisomus gaminius (pavyzdžiui, dulkių siurblius, televizorius, skalbimo mašinas, o netrukus į šias taisykles ketinama įtraukti ir planšetes, išmaniuosius telefonus), net ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui.

Tai reiškia, kad gamintojai turės pergalvoti ne tik įrenginių technines savybes, bet ir dizaino sprendimus bei pasirūpinti, kad prietaisai būtų lengviau išardomi, remontuojami, perdirbami.

Atliekos – tik į teisėtai veikiančiųjų rankas

VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ direktorė Veronika Masalienė akcentuoja, kad kuo daugiau elektronikos atliekų bus panaudota pakartotinai arba perdirbama, tuo daugiau išteklių sutaupysime ir prisidėsime prie taršos mažinimo.

„Skaičiuojama, kad pernai susidarė apie 5,3 mlrd. nebereikalingų telefonų. Deja, tik penktadalis jų perdirbama.

Tačiau jei iš 88 senų telefonų surinktume visą ten besislepiantį auksą, jo užtektų žiedui pagaminti. O kai išmanųjį telefoną naudojame septynerius, o ne 2,5 metų, yra sutaupoma apie 100 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tokie iškalbingi faktai susiję vien tik su telefonais, tad įsivaizduokite, koks būtų pokytis, jei pakartotinai panaudotume ar perdirbtume vis daugiau planšečių, ausinių, televizorių, baterijų, skalbimo mašinų ir kitų kasdien naudotų, bet jau atitarnavusių įrenginių“, – sako V. Masalienė.

Tiesa, kad nebereikalinga elektronika pasitarnautų, o ne užterštų gamtą, būtina, jog ji patektų tik pas teisėtus atliekų tvarkytojus – tik tokiu būdu ji bus sutvarkyta pagal aukščiausius standartus ir bus maksimaliai atgauta vertingų medžiagų.

V. Masalienė primena, kad smulkią atitarnavusią elektroniką ir baterijas galima atnešti į artimiausią prekybos centrą ar biurą – čia stovi specialios talpos šioms atliekoms.

 Turint stambios nebereikalingos buitinės technikos ar elektronikos įrangos, galima užsisakyti nemokamą išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.

Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.