Numalšinti troškulį - iš kultinio Nidos šulinio
Retas poilsiautojas žino, jog pačiame vasarvietės centre, vos keli šimtai metrų nuo merijos, Urbo kalno papėdėje stūksančio švyturininko namo aplinkoje, slepiasi kuklus šulinukas su stogeliu bei žaliu hidrantu.
Kiekvienas vietinis nidiškis pasakys, kad tik čia galima atsigerti, pasisemti paties gardžiausio, tyriausio vandens visoje Kuršių nerijoje.
Prieš dvejetą metų šulinys buvo laikinai užakęs, o tai sukėlė didžiulį neringiškių nepasitenkinimą. Iš hidranto ledinio vandens čiurkšlės vėl trykšti pradėjo liepos pabaigoje, todėl drąsiai galima eiti, surasti ir atsigaivinti kone stebuklingu laikomu švyturininko šulinio vandeniu.
Atnaujino vandenpylę
„Vakarų ekspreso“ žurnalistui apie kultinio šulinio vandenį pirmą kartą teko išgirsti prieš keletą metų.
Šulinys su hidrantu glūdi po lazdyno krūmais, prie Taikos g. 10B paženklinto namo, kuris priklauso Nidos švyturio kompleksui. Būtent šį ir keletą kitų pastatų per savo valdomą VĮ Turto banką viešajame aukcione užsimojo parduoti Finansų ministerija.
Neringos meras Darius Jasaitis anuomet būgštavo, kad pardavus ir išparceliavus sklypus bus užtvertas keliukas, priėjimas prie šulinio, kuris neringiškiams esą yra itin svarbus nuo seniausių laikų.
Kaip tyčia, nuvykus paragauti išgirtojo vandens jis nebetekėjo. Pasirodo, dėl rekonstrukcijos darbų nugriovus senąjį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastatą bei jo vietoje iškasus gilią duobę, iš jos nuolat galingais siurbliais buvo siurbiamas besikaupiantis vanduo.
Ši aplinkybė ir lėmė, kad nusekus gruntinio vandens gyslai ištuštėjo ir švyturininko šulinys.
Tik prabėgus dvejiems metams, nuo praėjusio mėnesio vėl vanduo ėmė trykšti.
Neringos miesto savivaldybės administracija informavo, jog atnaujinti šio šulinio vandens tiekimą užtruko ne tik dėl „Agilos“ rekonstrukcijos darbų, bet ir dėl laboratorinio tyrimo metu nustatyto bakteriologinio užterštumo.
Tam, kad vandenį vartoti būtų saugu ir jis atitiktų keliamus reikalavimus, UAB „Neringos vanduo“ atliko šulinio valymo darbus, atnaujino vandenpylę.
Dabar priėjus prie smaragdinio hidranto ir paspaudus raudoną mygtuką po kelių sekundžių stipriausia srove ima trykšti švarutėlis, šaltas vanduo. Apačioje yra išlietas ir dubenėlis keturkojams augintiniams palakti.
Stebuklinga gysla
Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių švyturininko šulinys su vandeniu tapo kone tokiu reikšmingu objektu vietiniams, nidiškis Arūnas Burkšas įvardijo keletą priežasčių.
„Kai buvau mažas, pamenu, mes niekada negerdavome iš savo kiemo šulinio vandens. Gyvename pamaryje, kaip ir mano kaimynas, į kurio kiemą ir eidavome. Kažkodėl jo šulinyje vanduo būdavęs švarus ir skanus.
Tas priešais švyturio prižiūrėtojo namą esantis šulinys iškastas dar prieškariu ir veikiausiai labai geroje vietoje. Galbūt vokiečiai pataikė ir rado itin gerą tyro vandens gyslą. Jis teka po žeme iš kopų, prasifiltruoja smėlyje, štai, kodėl toks skanus.
Visada ten eidavome namo parsinešti vandens“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo Neringos tarybos narys A. Burkšas.
Esą toks pat skanus vanduo buvęs ir prie kopų prižiūrėtojo namo G. D. Kuverto g., buvusio poilsio komplekso „Medikas“ kieme.
„Bet pagrindinė vieta, kur visi ateina parsinešti namo vandens, yra Urbo kalno rytinėje papėdėje. Ir iš kitų gyvenviečių atvažiuoja su įvairiomis talpyklomis. Tiesa, normalus dabar vanduo ir iš čiaupo, bet seniau jis tikrai buvo prastas, atsiduodavo fluoru“, - sakė nidiškis.
Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis taip pat prisiminė vaikystėje bėgiojęs prie švyturininko šulinio ir tempęs namo jo vandenį.
„Tik semdavome kibirais. Nuo neatmenamų laikų žmonės naudojasi tuo šuliniu. Kai kurie turbūt taip priprato prie tyro vandens, kad kitokio gerti ir nebegali“, - šypsojosi jis.
Tad karštą dieną pajutę troškulį jį numalšinti galite prie „stebuklingojo šulinio“. Telieka jį susirasti.
Rašyti komentarą