„Norfos“ argumentai, kodėl reikia išparduoti rusiškų prekių likučius, įtikino ne visus

„Norfos“ savininkas Dainius Dundulis portalui 15min sakė, kad rusiškos kilmės prekės jau buvo išimtos iš jų prekybos, tačiau socialiniuose tinkluose plinta informacija, jog „Norfa“ ne pirmadienį priėmė sprendimą grąžinti rusiškas prekes į lentynas, jos esą jau buvo kurį laiką jose.

„Tik iš nuotraukų, kurias gaunu, matyti, kad ponas Dundulis šiek tiek meluoja. Tikrai ne šiandien priimtas sprendimas jas grąžinti, o jau buvo kurį laiką jos lentynose“, – feisbuke rašė visuomenininkas Andrius Tapinas.

Visuomenė dabar jau stebės, ar „Norfa“ iš tikrųjų vykdo šį savo įsipareigojimą.

Prekybos tinklas pirmadienį paskelbė, jog nusprendė išparduoti išimtų iš prekybos rusiškų prekių likutį. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad gauti pinigai bus skirti „nuo karo nekentėjusiai Ukrainai ir mūsų šalies sporto ir kultūros organizacijoms“.

„Šiuo metu yra papildomas spaudimas prekybos tinklui tinkamai sudėlioti visą tolimesnę komunikaciją. Jei jie tęs šitą liniją, jiems kils iššūkių, kaip pagrįsti savo veiksmus, kokius duomenis pateikti visuomenei. Visuomenė dabar jau stebės, ar „Norfa“ iš tikrųjų vykdo šį savo įsipareigojimą.

Mano nuomone, prekybos tinklas pasirinkdamas šį kelią suprato, kad vėliau turės pateikti daugiau duomenų, nes kito kelio nėra. Argumentavimas, jog rusiškų prekių išmetimas teršia gamtą, yra tokia silpnesnė jų komunikacijos dalis“, – Alfa.lt sakė komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Šiuo metu apskritai kažkokio ryšio su Rusija ir Baltarusija turėjimas visuomenės vertinamas kaip negalimas jokia apimtimi.

„Norfos“ administracija teigė, kad už išparduotą rusiškų prekių likutį bus surinkta apie 0,5 mln. eurų.

„Jų komunikaciją vienareikšmiškai vertinti, ko gero, yra sudėtinga, ypač po vakarykščių naujienų apie žudynes Ukrainos Bučos mieste. Iš visuomenės yra jaučiamas spaudimas tiems, kurie vis dar pardavinėja rusiškas prekes arba dirba su partneriais iš Rusijos. Šiuo metu apskritai kažkokio ryšio su Rusija ir Baltarusija turėjimas visuomenės vertinamas kaip negalimas jokia apimtimi“, – teigė A. Katauskas.

Žinomi žmonės aiškiai parodė, kad praėjus mėnesiui laiko rusiškų prekių vis dar yra „Norfos“ lentynose.

Komunikacijos ekspertas tikino, kad „Norfos“ komunikacija nuo pat pradžių buvo gan atvira, visgi dabartinė situacija, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, sukėlė visuomenės pasipiktinimą.

„Jie šios savo komunikacijos strategijos laikėsi gan nuosaikiai, tačiau dabartinėmis spalvomis, ypač po to, kai kai kurie žinomi žmonės aiškiai parodė, kad praėjus mėnesiui laiko rusiškų prekių vis dar yra „Norfos“ lentynose, kilo antroji pasipiktinimo banga.

Žinoma, viešojoje erdvėje buvo ir pasiūlymų, ką buvo galima daryti su tomis prekėmis, pavyzdžiui, paaukoti. Žmonės kėlė klausimą, kaip dabar pasitikėti tokiu prekybos tinklu, ar jis iš tikrųjų visas gautas pajamas skirs labdarai, ar tik pasipelnys iš tų prekių“, – svarstė A. Katauskas.

„Norfos“ prekybos tinklo atstovas tikino, kad esą rusiškų prekių likučio išpardavimas žalos nesukels.

„Manytume, kad toks sprendimas yra pamatuotas. Tai būdas surinkti pinigų tiems, kuriems jų dabar tikrai reikia. Už šias prekes tiekėjams seniai sumokėta, todėl jų pašalinimas iš prekybos pats savaime Rusijos gamintojų sankcionuoti niekaip negali. Prekių likučio saugojimas sandėliuose ar jų utilizavimas yra beprasmis ir nuostolingas, be to, produktų naikinimas kenksmingas aplinkai“, – sakė „Norfos“ atstovas spaudai D. Ryliškis.