Nidos švyturio odisėjoje - vilties žiburiai

Beveik prieš 150 metų, 1874-ųjų spalio 20 d., ant Urbo kalno Nidoje pirmą kartą buvo įžiebtas 23 metrų aukščio švyturys, tad šią datą galima laikyti ir simboliniu navigacinio objekto gimtadieniu.

„Vakarų ekspresas“ Finansų ministerijoje (FM) pasidomėjo, kokių žingsnių minėtoje institucijoje imtasi praėjus pusmečiui po to, kai Neringos miesto savivaldybė parengė ir pristatė dabartinio švyturio pastatų komplekso sutvarkymo investicinį projektą.

Paaiškėjo, jog iš privatizuojamų objektų sąrašo VĮ Turto bankui priklausantys švyturio statiniai nėra išbraukti, tačiau ant viešo aukciono prekystalio esą taip pat nebus padėti.

"Tai - jau savotiškas lūžis šioje istorijoje, nes ministerijoje nebekalbama apie pastatų privatizavimą, o ieškoma būdų, kaip juos perduoti Neringos miesto savivaldybei ar jai pavaldžiai įstaigai.

Žinoma, norėtųsi, kad procesai vyktų greičiau bei ryžtingiau, tačiau mums svarbiausias yra garantas, kad Urbo kalno papėdėje esantys švyturio objektai nebūtų parduoti viešajame aukcione ir netaptų privačiais apartamentais.

Pastatus norime įveiklinti bei pritaikyti visuomenei, turizmui, kūrybinėms erdvėms„, - “Vakarų ekspresui" sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Nepabūgo iššūkio

Pradėjus kalbėti apie 1852-1953 m. statyto Nidos švyturio pastatų Taikos g. privatizavimo peripetijas jau galima naudoti terminus „muilo opera“, „švyturiada“ ir pan., nes istorija su daugybe lūžio momentų tęsiasi trečius metus.

FM kontroliuojamas VĮ Turto bankas buvo užsimojęs parduoti penkis švyturio kompleksui priklausančius statinius, ir tik sukilus Neringos bendruomenei, įsikišus parlamentarams, paskelbus peticiją bei surinkus šimtus parašų šio turto privatizavimo šalininkai buvo pristabdyti.

Ryškų vaidmenį atliko ir Kultūros paveldo departamentas, kuris šią vasarą įtraukė naujus švyturio komplekso objektus į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei patikslino, papildė vertingąsias komplekso savybes.

Šiuo metu, be paties švyturio bokšto, žibalo sandėlio ant kopos, švyturio prižiūrėtojo namo (privatizuotas), saugomi administracinis, ūkinis pastatai, arklidė ir du sandėliai. Taip pat valstybės apsaugą gavo XIX a. pab. menantys šulinio dangčiai, kuro katilas, įvairi inžinerinė įranga.

Po Neringos savivaldybės valdžios daugkartinių bei nesėkmingų prašymų per Turto banką neišparceliuoti komplekso ir perduoti kopos papėdėje esančius objektus municipalinei valdžiai, FM pavasarį merijai iškėlė sąlygą: esą lai įrodo, kad gavę turtą patys vietos politikai jo neparduos.

Pareikalauta per rekordiškai trumpą laiką (dvi savaites) parengti išsamų, motyvuotą bei finansiniais apskaičiavimais pagrįstą pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams investicinį projektą.

Neringiškiai sugebėjo tai padaryti, nors FM prašymas ir atrodė perteklinis bei beprecedentis.

Detaliame 42 psl. apimties dokumente akcentuojama, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos ekspozicijos, skirtos švyturio ar švyturių, jų įrenginių istorijai.

Projektu, kurio vertė gali siekti beveik 1 mln. eurų, siekiama Urbo kalno kraštovaizdžio aplinkoje įkurti muziejinės veiklos, kūrybos, edukacijos, gebėjimų ugdymo ir tarptautinių mainų centrą, kuriame kurtų ir tarpusavyje bendradarbiautų talentingi Lietuvos bei užsienio menininkai, būtų teikiamos sinergiškos kultūros, meno bei verslumo ugdymo paslaugos, nuolatos organizuojami išskirtiniai kultūros bei meno projektai, susitikimai, diskusijos.

Atvirose dirbtuvėse bei laboratorijose vyktų kūrybinį verslumą skatinantys liaudies meistrų, vizualiųjų menų profesionalių bei kitų sričių menininkų rengiami edukaciniai užsiėmimai su vietos bendruomenėmis bei kurorto lankytojais.

Išskirtinumą muziejui suteiktų radijo švyturio tematika, kuri daugumoje muziejų yra pamiršta.

Skubino, bet neskuba

Praėjus pusmečiui, „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo, kas buvo nuveikta pačioje FM per šį laiką po to, kai Neringa atliko savo namų darbus. Ar planuojama rengti Vyriausybės nutarimą, kitaip inicijuoti minėtų statinių išbraukimą iš privatizuojamųjų sąrašo bei perdavimą Neringos savivaldybei?

"Dar aiškinamasi su institucijomis dėl sąlygų perduodant administracinį ir ūkinės paskirties statinius patikėjimo teise Neringos savivaldybės biudžetinei įstaigai Neringos muziejams.

Iš privatizuojamų objektų sąrašo šie statiniai nėra išbraukti, nes tam dar nėra pagrindo (kol nėra priimti sprendimai dėl perdavimo), tačiau pardavimui aukciono būdu nėra rengiamasi", - gautas toks lakoniškas FM Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Baužienės parengtas atsakymas.

Jį pokalbininkai vertino dvejopai: anot mero D. Jasaičio, džiugina tai, jog nebekalbama apie pastatų pardavimą, ir ryškėja tendencija nekilnojamąjį turtą perduoti Savivaldybei.

"Na, gal kiek kliūva aplinkybė, jog pastatai būtų perduoti Savivaldybei valdyti ne nuosavybės, o patikėjimo teise ir dar per jos įstaigą Neringos muziejus.

Tai reikštų, kad mes nebūtumėme šio nekilnojamojo turto savininkai, tik valdytojai, todėl kiekvieną su investicijomis, tvarkybos darbais susijusį žingsnį reikėtų derinti Vyriausybėje. O ten procesai užtrunka, juoba kai kalbame apie paveldosauginius objektus, jų sutvarkymą.

Vis dėlto esame pasiryžę dirbti ir tokiomis sąlygomis", - teigė meras.

Vienas aktyviausių Nidos švyturio pastatų išsaugojimo šalininkų, inžinierius bei VILNIUS TECH lektorius Tomas Jačionis toks optimistiškas nebuvo: anot jo, ministerijoje esą sąmoningai vilkinami procesai žaidžiant nacionalinius politinius žaidimus.

"Artėja kovo 5 d. vyksiantys savivaldos rinkimai, todėl dėl švyturio pastatų perdavimo Neringai bus tempiama guma dar mažiausiai 5 mėnesius.

Tiesiog dabartinė valdančioji dauguma nenori suteikti politinių dividendų kandidatui į merus D. Jasaičiui.

Todėl mes ir nematome, kad nuo pat balandžio mėnesio būtų imtasi kokių nors veiksmų FM.

Valdžia ir taip bandė sužlugdyti Neringos užmojus pareikalaudama per nerealiai trumpą laiką, vos dvi savaites, parengti labai sudėtingą ir rimtą dokumentą - investicinį projektą.

Merijoje vertėsi per galvas, metė visus darbus ir tą projektą parengė. To nebuvo tikėtasi, manė, kad paslys ir nepadarys šio darbo„, - “Vakarų ekspresui" savo įžvalgas žėrė T. Jačionis.

Esą blogai yra ir tai, kad dabar užsimenama apie pastatų perdavimą panaudos pagrindais, nes tada galimai užsitrenktų durys rašyti projektus Europos Sąjungos finansavimui gauti.

"Specialiai kišami pagaliai į ratus, nes fondai gali nefinansuoti objektų, kurie nepriklauso paraiškos teikėjui - Savivaldybei.

Jie net nesugebėjo pastatų per 6 mėnesius išbraukti iš privatizuojamųjų sąrašo", - dėstė jis.

Apie nuveiktus darbus dėl Nidos švyturio pastatų perdavimo Neringai artimiausiu metu FM atstovų planuoja oficialiai pasiteirauti 23 parlamentarus vienijanti, Laikinoji Neringos bičiulių grupė Seime.

Tai „Vakarų ekspresui“ patvirtino jos pirmininkas, nidiškis Andrius Bagdonas, kuriam taip pat buvo nesuvokiamas FM delsimas priimti konkrečius veiksmus, kai patys davė vos 2 savaites paruošti sudėtingiausią projektą.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder