Nidos švyturio kompleksui - aukciono plaktukas

Minėtos ministerijos kontroliuojamos VĮ Turto banko parduoti ruošiamų objektų sąraše neseniai atsirado 4 švyturio kompleksui priklausantys statiniai, o tai gerokai papiktino Neringos politikus, nes taip esą tiesiog nesilaikoma duoto pažado neskubėti priimant sprendimus. Net po įvykusio tet-a-tet pokalbio su finansų ministre Gintare Skaiste.

Juoba kai Neringos miesto savivaldybėje yra parengta, šiuo metu derinama ir artimiausiu metu Vyriausybei bus išsiųsta švyturio komplekso pritaikymo visuomenės poreikiams koncepcija.

„Tai yra tiesiog nesąžiningas elgesys, nes mus patikino, jog kol kas nepaleis to švyturio pastatų išpareceliavimo buldozerio. Dabar matome, kad žodžio nesilaikoma ir buldozeris - jau užvestas“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo Neringos miesto vicemeras Narūnas Lendraitis.

Komplekso vertė

Vyriausybė dar 2019 m. Neringos miesto savivaldybei perdavė ant 51,4 m aukštį siekiančio Urbo kalno stūksantį 1951-1953 m. statytą, 29 m aukščio Nidos švyturį. Jį eksploatuoti merija patikėjo BĮ Neringos muziejams (navigacinę įrangą ir toliau prižiūri Lietuvos transporto saugos administracija), kuri jau po metų šį išskirtinį objektą atvėrė visuomenei.

Daugiausiai šiltuoju metų laiku į švyturį galima patekti bei pasigrožėti apylinkių panorama nusipirkus bilietą, šis marinistinis paveldas netruko išpopuliarėti tarp turistų.

Urbo kalno rytinėje papėdėje liko 4 paveldosauginiai švyturio kompleksui priklausantys statiniai: švyturio prižiūrėtojo namas (seniai privatizuotas), arklidė, vadinamasis kuro sandėlis ir administracinis pastatas su jo kieme esančiu šuliniu.

Pastarieji trys objektai statyti 1951-1953 m. ir priklauso TB. Kaip ir nepaveldosauginis, baltų plytų gamybiniu įvardytas pastatas, kuris gali būti tikrasis kuro sandėlis, nes jame neseniai rasta 1879 m. gamybos kuro statinė bei postamentas.

Neringos miesto savivaldybė prieš keletą metų kreipėsi į FM ir išreiškė norą perimti administracinį pastatą su šuliniu ir taku savo žinion bei įsteigti name Nidos švyturio istorijos muziejų, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

Baimintasi, kad pardavus objektus juos įsigiję privatūs ar juridiniai asmenys užtvers (tam dabar turėtų tokią teisę, nes takas nėra servitutinis) savo teritoriją taip atimant iš turistų, žmonių galimybę patekti į švyturį istoriniu taku, apžiūrėti švyturiui įrengtus statinius. Nebegalėtų pasiekti nidiškiai ir šulinio (teigiama, kad vanduo iš jo - švaresnis, skanesnis, nei iš centralizuotos vandens tiekimo sistemos).

Kurį laiką Urbo kalno apačioje esantys ir TB priklausantys pastatai buvo išbraukti iš privatizuojamųjų sąrašo, tačiau neseniai ir vėl įtraukti.

Tuomet paaiškėjo ir naujos aplinkybės: švyturių entuziastas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektroninių sistemų katedros lektorius, inžinierius Tomas Jačionis išsiaiškino, jog visi švyturio komplekso pastatai kopos apačioje yra tarpusavyje susiję inžineriniais tinklais, o administracinis - sujungtas ir požeminiu elektros energijos tiekimo kabeliu su švyturiu ant kopos.

Taip pat atrasti iki tol nežinoti galimai su pirmuoju Nidos švyturiu (pradėjo veikti 1874 m. ir susprogdintas per Antrąjį pasaulinį karą) susiję reliktai: jau minėta 1879 m. gamybos žibalo statinė bei požeminis vandens rezervuaras su prieškariniu, vokišku, bareljefiniu šulinio dangčiu.

Atkreiptas ir dėmesys, kad valstybė, kaip paveldą, turėtų saugoti ne tik statinius, bet ir juose esančią inžinerinę įrangą, todėl pernai buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), kuris pavedė skubos tvarka įvertinti naujas aplinkybes ir svarstyti, ar tikslinga į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukti ir kitus švyturio kompleksui priklausančius objektus (galimai tikrąją kuro saugyklą bei vandens rezervuarą) bei papildyti vertingųjų savybių aprašą inžinerine įranga, kuri būtų saugoma.

Pavyzdžiui, administraciniame pastate esanti elektros paskirstymo spinta: ją TB nori išmontuoti bei iškelti į lauką.

Pažadėjo - patiešijo

Pernai metų pabaigoje T. Jačionis susitiko su finansų ministre G. Skaiste ir išdėstė savo poziciją: jo manymu, aukcione parduoti švyturio kompleksui priklausančius statinius ir taip sunaikinti jo vientisumą būtų klaida.

Esą pastatai galėtų pasitarnauti visuomenės poreikiams įrengiant švyturio muziejų, edukacines erdves ir pan.

"Buvo akcentuota, kad dabar KPD specialistai net skubos tvarka svarsto, ar tikslinga papildyti kompleksą naujais objektais, ar įtraukti inžinerinę įrangą į saugomų sąrašą, todėl reikėtų pirma palaukti jų išvados. Ministrė mane patikino, kad nebus skubama pardavinėti pastatus, o bus laukiama paveldosaugininkų verdikto.

Jei šie nuspręs, kad inžinerinė įranga nėra verta apsaugos, ją bus galima išmontuoti. Tik po to esą spręs dėl pardavimo aukcione. Bet dabar, būtent po šio susitikimo, mane pribloškė, kad į akis buvo sakoma viena, o daroma - visai kas kita„, - “Vakarų ekspresui" teigė T. Jačionis.

FM dėl susitikimo su G. Skaiste rezultatų klausė ir „Vakarų ekspresas“: pernai gruodį raštiškai gautas minėtos ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovės Daivos Baužienės atsakymas, jog ministerija žino apie paklausėjo kreipimąsi į KPD, prašant papildyti komplekso vertingųjų savybių sąrašą.

„Tikimės, kad KPD sprendimas neužtruks. Tuomet spręsime dėl komplekso ir tik informavę paklausėją galėsime pakomentuoti plačiau“, - rašė ji.

Dabar apsilankius TB interneto svetainėje, skiltyje „Bus parduodama“ (čia pateikiami parduoti ruošiami nekilnojamojo turto objektai), galima rasti ne ką kita, o Nidos švyturio pastatus Taikos g. 10A. Skelbiama, kad aukcionui ruošiami 2 ūkiniai ir 2 gamybiniai pastatai, tačiau pateikiamos tik dviejų nuotraukos.

„Elementariai nesilaikoma duoto žodžio: net nelaukiant KPD išvadų jau viešai skelbiama, kad bus pastatai parduodami, o nuo paveldosaugininkų išvadų juk daug kas priklausys. Tarsi bijoma, kad po KPD specialistų vertinimo tuose objektuose nebebus galima išmontuoti, sunaikinti tam tikros įrangos, todėl skubama parduoti kuo greičiau, kol dar nėra patikslintos vertingosios savybės.

Bei galbūt įtrauktas tas baltų plytų pastatas, o jame juk - tikrai itin vertinga XIX a. statinė. Tai su ja parduos? Ji tikrai bus įrašyta į registrą, tad kodėl nenorima palaukti?“ - keistų viražų nesuprato T. Jačionis

Tokia situacija papiktino ir N. Lendraitį, kuris įžvelgė užsispyrimą ir nenorą net svarstyti galimybę perduoti Neringos savivaldybei statinius.

„Finansų ministerija kartu su Turto banku tiesiog buldozeriu stumia objektų pardavimą. Kai mes parašėme, kad norime statinius panaudoti viešajam poreikiui, atkirto, jog neturime jokios vizijos ir koncepcijos. O ar prašėte ją pateikti? Apskritai vyksta nesąžiningi žaidimai, nes viena yra teigiama raštuose ar žodžiu, o visai kas kita daroma“, - teigė jis.

Rengia koncepciją

Panašu, kad mūšis dėl Nidos švyturio statinių išsaugojimo valstybės, o ne privatiems poreikiams pereis į naują lygį. Neringos merijoje jau parengta ir baigiama derinti viso švyturio komplekso pritaikymo (įveiklinimo) koncepcija ir jos įgyvendinimo gairės.

Šios bus išsiųstos Vyriausybei ir FM, idant nebūtų spekuliuojama, jog pastatus perimti norinti Neringos savivaldybė nežino, ką su jais darytų.

"Švyturio statinių komplekse bus vystomos trijų krypčių veiklos. Tai - reziduojantys, kuriantys ir visuomenei savo kūrybinius eksperimentus pristatantys šviesų dizaineriai ir / ar kitų sričių menininkai (kūrybinės dirbtuvės, rezidencijos, išskirtiniai meno projektai).

Taip pat atviros lankymo erdvės: interaktyvus šviesos muziejus, kiemas, menininkų dirbtuvės, ekspozicijų erdvės, specializuota lauko skaitykla-kavinė.

Dar komercinės veiklos, sinergiškai bendradarbiaujančios su kultūrinėmis ir meninėmis veiklomis, kurios skatina sėkmingą verslo plėtrą (specializuotų suvenyrų parduotuvė, nedidelės autorinių darbų parduotuvėlės).

Kompleksas siūlytų apsilankymo paslaugų paketus kurorto gyventojams, svečiams, mokiniams, studentams ir turistams, kuriuose būtų derinamos kultūrinių paslaugų vartojimo ir aktyvaus poilsio galimybės", - pasakojo N. Lendraitis.

Administraciniame pastate būtų įkurtas analogų Europoje neturintis šviesos muziejus, kuriame būtų eksponuojamos ne tik unikalios švyturių lempos (kelias turi Neringos muziejai, taip pat kolekcininkai Lietuvoje), bet ir įvairių rūšių, formų laivų lempos bei gatvių apšvietimui naudojami šviestuvai.

Unikalių lempų ekspozicija prasidėtų administracinio pastato viduje ir tęstųsi palei pėsčiųjų taką, vedantį į Nidos švyturį.

Gamybiniuose bei ūkiniuose pastatuose būtų įkurtos menininkų dirbtuvės, kūrybinės laboratorijos bei edukacinės erdvės, kuriose būtų kuriamos įvairios instaliacijos bei dailės kūriniai. Numatytos ir kitų statinių pritaikymo gairės, apie kurias bus galima plačiau parašyti tuomet, kai patvirtintas dokumentas bus išsiųstas adresatams.