Nidos švyturio komplekso gelbėjimo drama tęsiasi

Nepaisant aplinkybių, kad neringiškiai surinko 1 627 tokiam žingsniui protestuojančių asmenų parašus, o Neringos miesto savivaldybė parengė švyturio kompleksui priklausančių pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams, turizmui, kūrybinei veiklai koncepciją.

Finansų ministerijai (FM) pareikalavus artimiausiu metu bus rengiamas dar vienas dokumentas: pastatų pritaikymo investicinis projektas su konkrečiomis sąmatomis, darbais, funkcijomis. Savo ruožtu matininkai jau pradėjo savo darbą rengiant teritorijos detalųjį planą.

Sutapimas, tačiau po Vyriausybės akibrokšto neringiškiams visai neseniai kažkas išdaužė švyturio kompleksui priklausančio ir paveldosauginio administracinio pastato (jame norima įrengti šviesų muziejų) langus. Dėl įvykio kreiptasi į policiją.

Žada neskubėti

Vasario 13-osios Vyriausybės nutarime rašoma, jog Nidoje, Taikos g. 10A, esantys administracinio, dviejų gamybinių, dviejų ūkinių ir vieno kiemo statinio bendra vertė - 9 mln. 710 tūkst. eurų. Trys pastatai (administracinis, arklidė ir vadinamasis kuro sandėlis) įrašyti į Kultūros vertybių registrą (KVR).

Du (namukas su jame rasta 1879 m. gamybos vokiška kuro statine ir ūkinis pastatas prie arklidės) - kol kas be valstybinės apsaugos. Visa ši Urbo kalno papėdėje esanti objektų plejada tiesiogiai susijusi su Nidos švyturiu ir yra nedaloma komplekso dalis.

Tačiau ministrų kabinetui uždegus žalią šviesą FM kontroliuojama, valstybinį turtą parduodanti VĮ Turto bankas (TB) dabar turi visus teisinius svertus, leidimą pastatus pradėti pardavinėti aukcione.

„Vakarų ekspresui“ pasiteiravus, kaip bus elgiamasi po lemtingojo Vyriausybės žingsnio, TB komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu patikino, jog Taikos g. 10A, Nidoje, esančių objektų aukciono skelbti artimiausiu metu esą neplanuojama.

„Šie į parduodamo turto sąrašą LR Vyriausybės nutarimu įtraukti statiniai stovi nesuformuotame žemės sklype. Taigi šiuo metu pradedame diskusijas su visomis suinteresuotomis pusėmis dėl teritorijos planavimo. Taip pat laukiame ir Kultūros paveldo departamento tarybos sprendimo dėl pastatų vertingųjų savybių“, - teigė ji.

Kovo 15 d. posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (I) prie Kultūros paveldo departamento balsų dauguma nusprendė Kultūros paveldo centrui parengti dokumentus dėl Nidos švyturio pastatų komplekso papildymo dviem objektais: bus siūloma įtraukti į KVR minėtus du dabar nesaugomus statinius. Dėl jų vėliau balsuos ta pati taryba.

TB atstovės tikinimu, visais atvejais nuo to momento, kai objektas įtraukiamas į parduodamo turto sąrašą, iki aukciono paskelbimo praeina daugiau ar mažiau laiko.

„Kiek reikės laiko, priklauso nuo to, koks objektas pas mus patenka: ar įteisinta statyba, ar yra planai, kiti objekto dokumentai, ar suformuotas žemės sklypas, kartais vyksta teisminiai ginčai ir reikia laukti teismo sprendimo ir kt.

Tik sutvarkius šiuos klausimus, galima pradėti objekto parengimą pardavimui ir atlikti turto vertinimą, o jau po to skelbiamas aukcionas. Tokiais atvejais, kai tenka spręsti žemės, sklypo formavimo klausimus, procedūros gali užtrukti nuo metų iki dvejų“, - informavo J. Skinulytė-Niakšu.

Esą TB praktikoje yra ne kartą pasitaikę, kai atsiradus poreikiui planuojamas ir ruošiamas parduoti turtas buvo išbrauktas iš parduodamo turto sąrašų ir išnuomotas ar perduotas valdyti kitai biudžetinei įstaigai ar savivaldybei. Būtent to ir siekia Neringos miesto savivaldybė - perimti švyturio pastatus.

Keisti manevrai

Švyturių entuziastas, lektorius iš VILNIUS TECH ir inžinierius Tomas Jačionis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad jam jau dabar kelia įtarimų vykstantys procesai dėl rengimosi parduoti Nidos švyturio pastatus.

„Kovo 15-ąją vykusio posėdžio su paveldo specialistais metu TB atstovas labai entuziastingai informavo, jog jiems pavyko surasti kažkokį 1997 m. planą, pagal kurį į KVR įrašytas arklidės pastatas gali būti nugriautas.

O šalia jo esantis - valstybės nesaugomas irgi gali būti griaunamas. Nuo kada TB pradėjo domėtis, ką galima griauti? Jų funkcija - parduoti valstybinį turtą. Dar daugiau: TB iniciatyva jau rengiamas detalusis visos teritorijos planas, formuojamas sklypas. Tai daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.

Nepaprastai retas atvejis, nes dažniausiai TB tiesiog parduoda pastatus be žemės sklypo, o dabar jį kažkam formuoja“, - stebėjosi inžinierius.

Jis svarstė, kad TB atstovų mojavimas senu detaliuoju planu, neva leidžiančiu nugriauti arklidę, gali būti susijęs su labai konkrečiomis užmačiomis: atlaisvinus tą žemės plotą nuo pastatų jame atsirastų puiki erdvė pačiame Nidos centre pasistatyti naują namą, apartamentus.

„Bet nebus viskas taip lengva. Manau, kad teks formuoti vieną bendrą sklypą, į kurį patektų ir privatizuotas, paveldosauginis XIX a. švyturininko namas. Jo gyventojai gali reikšti savo pretenzijas, pageidavimus būsimo kaimyno atžvilgiu. Naujam detaliajam planui dar turės pritarti ir ne viena derinanti institucija“, - svarstė jis.

Rengs projektą

Tuo tarpu Neringos merijoje nuspręsta tęsti dialogą su FM ir vykdyti šios institucijos pageidavimus.

„Bendravau su finansų viceministru Gediminu Norkūnu, kuris patikino, kad norint įrodyti gerus mūsų ketinimus vien švyturio pastatų įveiklinimo koncepcijos nepakanka. Paprašė per itin trumpą laiką - mėnesį - pateikti investicinį pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams projektą.

Skubos tvarka ieškosime specialistų ir pirksime tokią paslaugą. Dokumente bus aiškiai apibrėžtos pastatų funkcijos, piniginių lėšų poreikis, įvardyti potencialūs finansavimo šaltiniai ir kt.

Jei Vyriausybė sutiks išbraukti mūsų minimus Nidos švyturio komplekso pastatus iš privatizuojamųjų sąrašo ir perduos juos Neringos miesto savivaldybei, pastaroji objektų priežiūrą, įveiklinimą ir funkcionavimą patikėtų BĮ Neringos muziejams, kurie puikiai valdo patį Nidos švyturį, užtikrina turistų srautus į jį“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Ir tai dar - ne pabaiga: iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) laukiama dokumento, kuriame būtų išreikštas pasiūlymas Neringos savivaldybei perimti Nidos švyturio švytuoklinę lempą su Frenelio lęšiais bei jos valdymo įrenginius. Tokiu būdu patys neringiškiai galėtų įjungti žibintą ir nebereikėtų LTSA darbuotojų įsikišimo.

Nidos švyturio švytuoklinė lempa buvo išjungta 2016-aisiais (pakeista mirksinčiais LED žibintais) ir kelioms valandoms „pabudo“ pernai, Vasario 16-ąją. Nidiškiams šis įvykis tapo tikra švente. Pajūrio bei pamario dangų ji vėl nušvietė Kovo 11-ąją.

Senasis žibintas būtų įjungiamas tik išskirtinėmis progomis ir simboliškai, kelioms valandoms. Svarstoma, kad švytuoklės spindulys dangaus skliautą vėl galėtų raižyti gegužės mėnesį, per oficialaus kurortinio sezono Neringoje atidarymo šventę.