Nidos naktinei švytuoklei - daugiau laisvės

Pasiūlymą neseniai neringiškiai gavo iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), kuri sutiko atiduoti ir Juodkrantės švyturio lempą. Tokiu būdu municipalinė valdžia galės pati prižiūrėti šių navigacinių įrenginių šviesos skleidimo šaltinius.

„Tai reiškia, kad Nidos švytuoklinė lempa su Frenelio lęšiais priklausys mums. Pasikeitus šeimininkui, turėsime galimybę ją įjungti patys. Mano asmenine nuomone, senoji lempa apskritai turėtų suktis nuolat, grįžti nuo 2016-ųjų išjungta dangaus švytuoklė, tačiau ar tai bus įmanoma, paaiškės po konsultacijų su navigacijos specialistais. Jei neleis kasnakt “įdarbinti„ lempos, tai bus daroma ypatingomis progomis, kaip jau buvo įvykę Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos miesto meras Darius Jasaitis.

Švyturio dvasia

Neringos miesto savivaldybei atsiųstame LTSA vadovybės rašte siūloma perimti Nidos ir Juodkrantės švyturių inžinerinę įrangą, t. y. senąsias lempas su jų valdymo prietaisais. Nuo 2016-ųjų abiejų švyturių senieji, bet dar veikę šviesos šaltiniai buvo išjungti dėl nusidėvėjimo ir pakeisti modernia įranga su žybsinčiomis LED lempomis, atgręžtomis į jūros pusę. Ši įranga toliau būtų prižiūrima LTSA.

Patys navigaciniai objektai (pastatai) Vyriausybės nutarimu Neringos miesto savivaldybei jau priklauso nuo 2019 metų. Nidos švyturio priežiūra ir pritaikymas turizmui patikėtas municipalinės valdžios BĮ Neringos muziejams, kurie šį marinistinį paveldą atvėrė visuomenei, jis tapo vienu lankomiausių turistinių objektų šiltuoju metų laiku.

Tačiau pats senasis, apie 1950-1953 m. gamintas Frenelio lęšių žibintas priklausė LTSA, ir tik praėjusių metų vasario 16-ąją, po ilgų derybų bent laikinai (kelioms valandoms) LTSA leido jį įjungti, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Analogiškai pasielgta ir Kovo 11-ąją.

Anot D. Jasaičio, po Tarybos sutikimo perimti švyturių įrangą dar reikės palaukti Vyriausybės nutarimo ir tik tada municipalinė valdžia taps visateise šeimininke.

"Tai yra labai svarbu. Kai po šešerių metų pertraukos vėl buvo kad ir kelioms valandoms įjungtas švytuoklinis spindulys, visi pamatė, koks tai yra grožis, įspūdis.

Net mano 2,5 metų sūnus, pirmą kartą išvydęs besisukančio švyturio žibinto spindulius, paklausė, kas čia, ir išmoko žodį „švyturys“. O iki tol juk nieko nesimatė, tik šaltos, žybsinčios LED lempos jūros pusėje.

Mums, neringiškiams, galimybė tapti tos švytuoklės valdytojais, lempos šeimininkais, yra aukso vertės.

Galėsime patys ieškoti lėšų, pritraukti rėmėjus ir sutvarkyti sovietinį senąjį Frenelio lęšių žibintą, saugoti jį. Gal net autentiškąjį palikti kaip muziejinę vertybę, o pakeisti analogišku, jei pavyktų rasti geriau išlikusį", - mintimis dalijosi politikas.

Jo svarstymu, su LTSA navigacijos specialistais galima būtų kalbėti ir apie tai, ar įmanoma apskritai grąžinti senąją švytuoklę ir išjungti dabartines LED lempas.

„Jos juk buvo sumontuotos kaip atsarginis variantas: jei kartais sugestų senoji lempa, kuri veikė ir rodė kelią laivams, automatiškai įsijungtų modernioji įranga. Tad kodėl gi neleidus jai “pailsėti„? Lai veikia toliau senasis žibintas, o naujoji įranga būtų taupoma. Nidos švyturio švytuoklė yra kurorto simbolis, todėl ji ir turėtų džiuginti žmones, turistus, kurie galėtų grožėtis vaizdu kasnakt. Juk tokių švyturių, kurie turėtų aplink savo ašį besisukančią lempą, Lietuvoje tėra vienas, o ir pasaulyje nedaug išlikę“, - samprotavo meras.

PUOŠMENA. Svarstoma, kad švytuoklinė lempa būtų įjungiama tik tam tikromis progomis. Artimiausia - Neringos vasaros sezono pradžios šventė gegužės mėnesį. BĮ Neringos muziejai nuotr.

Proginė šviesa

„Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, kas paskatino būtent dabar pasiūlyti Neringai tapti švyturių žibintų šeimininke, LTSA vadovybė atsakė, jog Nidos švyturyje esančios senojo žibinto įrangos LTSA nenaudoja.

„Ši įranga yra viso švyturio komplekso dalis. Įvertinus aplinkybes, tai, jog šios įrangos LTSA nenaudoja, ji yra Kultūros vertybių registre, logiška, kad įranga būtų vieno šeimininko rankose kaip vientisas kompleksas“, - teigė LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.

Jo teigimu, idėja ne išskirtinėmis progomis trumpam įjungti senąją lempą, o nuolat yra labiau emocinė, nei pagrįsta realybe.

"LTSA, valdydama rizikas investavo į naująją įrangą, tad dabar, po 6 metų, gali rastis norai viską sugrąžinti atgal. Tokias mintis paskatino faktas, kad viskas gerai, žibintas veikia. Tačiau klausimas - kiek ilgai jis gali veikti? Lempų skaičius - ribotas, jų įsigyti yra problema. Retorinis, bet labai praktiškas klausimas: o kas tada? LTSA neturi finansavimo senojo švyturio mechanizmo išlaikymui.

Švyturys turi atlikti savo funkciją, nes tai - navigacinis objektas. Ir jis šiandieną kaip navigacinis objektas su nauja įranga veikia gerai.

Dėl visko galima diskutuoti, tačiau viskam turi būti labai pamatuoti, racionalūs sprendimai", - teigė T. Kolendo.

Tad premilinariai svarsoma, jog Nidos švyturio senasis žibintas būtų įjungiamas tik tam tikromis progomis: kaip galimi pavyzdžiai paminėtini Laisvės gynėjų diena sausio 13-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario 16-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo diena kovo 11-ąją, Neringos sezono atidarymo šventė gegužės mėnesį, rugpjūčio trečiąjį savaitgalį minima Pasaulinė švyturių diena, pirmojo Nidos švyturio (1874-1945 m.) įžiebimo diena spalio 20-ąją, Neringos miesto savivaldybės gimtadienis lapkričio 15-ąją, Žiemos saulėgrįža gruodžio 21-ąją ir kt.

Anot LTSA atstovų, net ir tapus žibinto šeimininke Neringos miesto savivaldybei jo įjungimą ir išjugimą reikėtų derinti, savo nuožiūra elgtis negalima būtų.

„Navigacijos funkcija pavesta LTSA, todėl mes turime žinoti, kas ir kaip vyksta. Galbūt tai gali būti iš anksto jau žinomos datos ir laikai (grafikas), o tam tikrais atvejais - informavus prieš kelias dienas. Šiuo atveju turėtų būti aiškus susitarimas, nes švyturys - svarbus navigacijos objektas jūreiviams, ne individualus namas, kuriame šviesas galima įjungti kada tik panorėjus. Taip pat informacija turėtų atsispindėti ir jūrlapiuose. Reikėtų pasitikslinti su specialistais, tačiau kai veikė senasis žibintas, jūrlapiuose informacija buvo skelbiama su tam tikra pastaba. Naujasis LED žibintas to neturi. Pavyzdžiui, žinant grafiką, galima būtų tokią informaciją nurodyti. Bet jeigu pranešimai būtų dažni, tai nėra gerai, nes, mūsų nuomone, jūrininkams gali įnešti tam tikro chaoso“, - pastebėjo pokalbininkas.

Savo ruožtu D. Jasaitis pridūrė, kad po Vyriausybės nutarimo Nidos švyturio lempos su inžinerine įranga priežiūra, kaip ir paties pastato, būtų pavesta BĮ Neringos muziejams.

„Bus įsteigtas naujas etatas arba pusė etato šiuo tikslu. Žinia, niekas geriau apie Nidos švyturio įrangą, jos veikimą neišmano, kaip senasis švyturininkas Anatolijus Aleksandrovas. Jei tik jis sutiks, pasiūlysime jam darbą Neringos muziejuose. Nidiškiui būtų pavesta prižiūrėti žibintą, jo įrangą, pasirūpinti jos veikimu“, - sakė meras.

Pritraukia žmones

VILNIUS TECH lektorius, inžinierius ir švyturių entuziastas Tomas Jačionis „Vakarų ekspresą“ informavo, kad užmojai bandyti kasnakt, kaip iki 2016-ųjų, jungti senąjį žibintą būtų neteisingi.

„Visi to norėtumėme, deja, dabartinėmis sąlygomis - nelabai įmanoma. Pirma, žibintas skleidžia kiek klaidingą blyksnį. Inžineriniu žargonu kalbant, kai sukasi lempos, dvi blykstės yra “parazitinės„. O švyturio žybsėjimo intervalai, šviesos ir tamsos periodų dažnis yra unikalūs, atpažįstami jūrininkams. Todėl pirmiausia turėtų būti sutvarkyta navigacinė pusė, kad blyksniai būtų teisingi, tokie, kokie pažymėti. Galima tai padaryti, tačiau yra didesnė problema: tai - jau smarkiai susidėvėję, įtrūkę Frenelio lęšiai. Jų restauravimas būtų itin brangus. Tad aš tikrai nesiūlau net svarstyti klausimo dėl nuolatinio žibinto veikimo. Tik tam tikromis progomis“, - teigė T. Jačionis.

Jis pasidžiaugė LTSA sprendimu siūlyti perduoti abiejų švyturių žibintus bei priminė, kad Neringos savivaldybė su minėta įstaiga yra pasirašiusi teisinę sutartį dėl švyturių aprūpinimo elektros energija.

„Tad tas ryšys tarp municipalinės valdžios ir LTSA yra. Tiesa, dabar paaiškėjo, kad LTSA priklausiusi elektros paskirstymo spinta, esanti Urbo kalno apačioje, administraciniame pastate, perduota VĮ Turto bankui“, - apie naujus besitęsiančio Nidos švyturio pastatų komplekso biurokratinio trilerio vingius užsiminė inžinierius.

Savo ruožtu Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro direktorė Edita Lubickaitė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad lankstesnis senosios lempos įjungimas, jos priklausymas vietos Savivaldybei yra tarsi teisybės atkūrimas.

„Patikėkite, Nidos švyturio švytuoklinė šviesa - viena iš kurorto vizitinių kortelių. Kai prieš šešetą metų senąjį žibintą išjungė, žmonės jo skleidžiamos šviesos tikrai pasigedo. Reakcija buvo neigiama. Trūko romantikos, apie ką ėmė kalbėti ir turistai. Švyturys tapo tiesiog pastatu ant kalno. Tarsi nebe švyturiu. Atsirado tuštuma. Tad spindulio sugrąžinimas - labai svarbus. Tai darant tam tikromis progomis galima generuoti papildomus turistų srautus, organizuoti naujus renginius, pritraukti žmones ir šaltuoju metų laiku į Nidą. Tai jau pavyko padaryti dėka atgimusios švytuoklės Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją“, - sakė ji.