Nevaržomas bendravimas: kaip Europoje gimusi technologija prakalbino visą pasaulį

Prieš daugiau nei 40 metų Šiaurės šalyse atsiradusi tarptinklinio ryšio technologija sujungė visą pasaulį ir su laiku tapo neatskiriama visų mūsų kelionių dalimi.

1973 m. Marty Cooper sukūrus pirmąjį mobilųjį telefoną, skambučiai iš užsienio iškart netapo savaime suprantamu dalyku.

Telefonai buvo gana dideli – pakrikštyti „plytų“ (angl. brick phone) arba „lagamino dydžio telefonų“ (angl. luggage-size mobile phone) vardais jie sunkiai galėjo vadintis mobiliaisiais.

Be to, naują ir dėl to brangią technologiją tikrai ne kiekvienas galėjo sau leisti. Pati galimybė kalbėti už ofiso ribų jau buvo pakankamai stebinanti, tad apie skambučius iš užsienio niekas pernelyg negalvojo.

Šiaurės šalys atvėrė galimybes

Pirmosios tarptautinio bendravimo poreikį pajuto Šiaurės šalys, norėdamos stiprinti komercinį bendradarbiavimą, sukūrė šiandien naudojamo tarptinklinio ryšio sistemos prototipą.

1981 m. jos pristatė pirmąją mobiliąją sistemą su ribotu regioniniu tarptinkliniu ryšiu – Šiaurės šalių mobiliąją telefoniją (angl. Nordic Mobile Telephony arba NMT).

Šis sprendimas suteikė galimybę tarpusavyje kalbėtis Suomijos, Švedijos, Danijos ir Norvegijos gyventojams.

Pirmąją tarptinklinio ryšio sutartį už Šiaurės šalių ribų pasirašė Suomijos telekomas ir Didžiosios Britanijos operatorius „Vodafone“ praėjus lygiai dešimtmečiui, 1991-aisiais.

Tai tapo pavyzdžiu kitoms šalims ir tikru tarptinklinio mobiliojo ryšio plėtros pasaulyje katalizatoriumi.

Pirmoji šalis, kurioje „Tele2“ klientai galėjo naudotis tarptinklinio ryšio paslaugomis, 2002 m. tapo Latvija. Vėliau sekė Estija, Švedija, Čekija ir kitos Europos valstybės.

„Pačioje pradžioje Lietuvoje komercinis tarptinklinis ryšys buvo išskirtinai verslui pritaikytas produktas.

Telefonai buvo dideli, o kartu su ryšio paslaugomis tuo metu buvo dar gana brangūs ir ne tokie aktualūs visiems žmonėms, kaip yra dabar.

Užsienyje verslą plėtojantiems tarptinklinis ryšys tapo operatyviu komunikacijos kanalu su Lietuvoje likusiais kolegomis“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Tačiau net ir atsiradus galimybei paskambinti iš užsienio į Lietuvą, visi tai darė ypatingai atsargiai ir tik esant nenuneigiamam poreikiui.

Pasaulinė sensacija gimė Europoje

Tarptautinėms kelionėms įgaunant pagreitį, telekomunikacijų bendrovės pradėjo ieškoti būdo standartizuoti procesus ir leisti visoms Europos šalims bendrauti tarpusavyje lengviau, ekonomiškiau bei saugiau.

1989 m. paruoštas GSM standartas (angl. The Global System for Mobile Communications), su juo atsiradęs 2G ir 1991 m. nuo rytinės Europos nukritusi Geležinė uždanga padėjo pagrindus tarptinkliniam ryšiui eksponentiškai plėstis Senajame žemyne.

Pašalinus prekybos kliūtis, kiekviena Europos šalis pasinaudojo galimybe įdiegti standartą naujoms pramonės šakoms skatinti, įskaitant turizmą ir verslo keliones.

Po GSM sėkmės Europoje, tokios šalys kaip JAV, Japonija ir Pietų Korėja nusprendė sekti analogišku pavyzdžiu. Sujungus jėgas 2000 m. buvo pristatytas trečiosios kartos mobilusis ryšys arba 3G.

Būtent 3G dėka tarptinklinis ryšys išaugo už Europos ribų ir tapo pasaulį „prakalbinusia“ sensacija.

2G ir 3G atvėrė galimybes telefonų gamintojams – prieinamomis tapusios pasaulinės rinkos paskatino varžybas, kuris pirmesnis sukurs kuo mažesnį telefoną. Lygiagrečiai ir patys įrenginiai tapo įperkami daug didesniam ratui žmonių.

„Technologijos su laiku ne tik tobulėja, bet ir pinga – tampa prieinamomis visiems gyventojams. Per 17 metų, kai Lietuvoje veikia 3G, ryšio technologijos patobulėjo, o bendravimo galimybės plėtėsi.

Ypač tai juntama žmonėms pradėjus masiškai naudoti mobiliuosius duomenis – jų suvartojimas kasmet auga tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje“, – kalbėjo P. Masiulis.

„Tele2“ turi itin platų tarptinklinio ryšio tinklą, apimantį 531 operatorius iš 178 pasaulio šalių.

Užsienyje naršyk kaip namuose – prie ES jungiasi ir Ukraina

Dar visai neseniai keliaudami žmonės tarptinklinius skambučius įsijungdavo tik reikalui esant: baimindamiesi per didelių sąskaitų, didžiąją kelionės dalį stebėdavo, kad tik ši paslauga nebūtų įjungta.

Viskas pasikeitė 2017 m. birželio 15-ąją, kuomet Europos sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvė įsigaliojo nauji pokalbių, žinučių ir mobiliųjų duomenų tarifai, leidžiantys užsienyje naršyti kaip namuose (angl. Roam Like At Home arba RLAH).

Jie suteikė tikrąją to žodžio prasme nevaržomą laisvę  bendrauti kelionėse ir nemokėti papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių.

Tokį sprendimą priėmė Europos komisija, siekdama sukurti bendrąją elektroninių ryšių rinką ES ir panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį.

„Technologiniu lūžio tašku, pakeitusiu mūsų bendravimą, galime laikyti 2015 m. pradėtą naudoti 4G ryšį. Jis užtikrino kokybišką ir greitą mobiliojo interneto veikimą, kuris kilstelėjo mūsų visų komunikacijos kanalus į naują lygį.

Statistika rodo, kad tiek būdami Lietuvoje, tiek ir keliaudami užsienyje mūsų klientai kasmet vis daugiau naršo, skambina ir rašo savo artimiesiems naudodami mobiliuosius duomenis“, – pastebėjo Aida Lumbytė, „Tele2“ produkto vadovė.

„Tele2“ duomenimis, pirmaisiais metais įvedus naujus tarptinklinio ryšio tarifus, duomenų keliaujantys operatoriaus klientai sunaudojo net 11 kartų daugiau, nei 2016 m.

Nuo 2018 m. keliautojų naršymas stabilizavosi, tačiau iki dabar išlaiko spartaus augimo tendenciją.

2023 m. pradžioje Europos komisija oficialiai pranešė, kad prie neapmokestinto tarptinklinio ryšio zonos, kuriai priklauso 47 valstybės, kaip įmanoma greičiau planuoja prijungti ir karo niokojamą Ukrainą, dar prieš jai tampant Europos Sąjungos nare.