Naujienų portalui tv3.lt kaunietė atsiuntė namų kieme užfiksuotų gyvūnėlio pėdsakų nuotraukas. Pamatyti pėdsakai sukėlė klausimą – koks gyvūnas užsuko į svečius?
Aplankė netikėtas svečias
Nuotraukose matyti, kad sniege įspausti maždaug 10 centimetrų ilgio pėdsakai. Kauniečiai svarstė, galbūt kieme apsilankė pavasario pranašas barsukas, gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus, geriau žinomo kaip „Labanoro vilkas“, pasiteiravus, kieno tai pėdsakai, paaiškėjo, kad kauniečius aplankė ūdra.
Gamtininkas pasijuokė, kad pėdsakai vos 10 centimetrų, tad į kiemą užsuko tikrai ne meška, tačiau sulauktas svečias – Lietuvoje saugomas gyvūnas.
„Manom, kad ūdra, nes galinėmis kojomis ji remiasi visu kulnu. Dar turėtų būti uodegos žymė. Saugomas žvėrelis“, – pakomentavo „Labanoro vilkas“ ir pridūrė, kad ūdros maitinasi žuvimi ir vėžiais.
Ūdra (lot. Lutra lutra) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis, į Lietuvos raudonąją knygą ši rūšis buvo įrašyta nuo 1989 iki 2019 metų.
Lietuvos raudonosios knygos interneto svetainėje rašoma, kad ūdros yra ilgo, aptakaus, labai lankstaus kūno žvėreliai, gyvenantys prie vandens, toli nuo jo nenuklysta. Jie aktyvesni tamsiuoju paros metu, puikiai plaukioja ir nardo – po vandeniu, neįkvėpusios, ūdros gali nuplaukti 400 metrų, gali išvystyti net 11-14 km/val. greitį.
Ką naudinga žinoti apie ūdras?
Šie žvėreliai įprastai paplitę prie vandens telkinių, ypač miškingose vietovėse, pastebimi ir mažai maistinguose pelkėtuose plotuose, mažiau veiklos žymių aptinkama prie upių, skalaujančių didžiųjų miestų betonuotas ar nutryptas pakrantes.
Kadangi ūdros yra plėšrieji žinduoliai, joms reikalingi medžioklės plotai, todėl populiacija nebūna itin gausi. Manoma, kad Lietuvoje gyvena apie trys tūkstančiai ūdrų.
Ūdros daugiausiai minta lėtai plaukiojančiomis žuvimis, suėda ir varliagyvių, šiek tiek paukščių, vėžių. Šie žvėreliai slepiasi urvuose, bebrų trobelėse, pakrančių nendrynuose, savo gyvenamojoje teritorijoje turi nuolatinį urvą ir keletą laikinų slėptuvių.
Pranešama, kad ūdra yra gėlųjų vandenų ekosistemos viršūnėje, todėl jos gausumas priklauso nuo mitybinių grandžių būklės. Galima grėsmė – vėl aktyvėjantis pusiau vandens žinduolių populiacijų reguliavimas, kuris gali smarkiai sumažinti lėtai atsinaujinančią ūdrų populiaciją.
Rašyti komentarą