Neringos gimnazija sprendžia išlikimo dilemą

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas vykdanti Neringos gimnazija šiais metais neišleidžia nė vieno abituriento, nes nesuformavo 12-okų klasės.

Kitais metais su šia mokykla atsisveikins 16 mokinių. Tiesa, jų netektį kompensuos 14 pirmokėlių.

Neringos gimnazijos mokiniai mokosi dviejose vietose. Pradinukai ir ikimokyklinio amžiaus grupės vaikai mokslus kremta Juodkrantėje. Nidoje įsikūrusioje gimnazijoje, pasak jos vadovo, šiuo metu mokosi tik 129 mokiniai, tarp jų 38 vaikai iš Ukrainos, 1 - iš Kaliningrado srities.

„Ukrainiečiai mokiniai puikiai įsiliejo į mūsų kolektyvą. Kiekvieną dieną jie turi po dvi lietuvių kalbos pamokas jungtinėse klasėse, o kitus dalykus mokosi kartu su bendraamžiais.

Kai kurie mokytojai juos moko rusiškai, kai kurie angliškai, rusiškai mokantys bendraklasiai padeda, tačiau ir patys ukrainiečiai vaikai jau deklamuoja eilėraščius lietuviškai“, - pasakojo S. Survila.

Ukrainiečiai karo pabėgėliai, anot pašnekovo, iš dalies kompensuoja vaikų trūkumą gimnazijoje ir šis sprendimas nėra laikinas.

„Šiandien į mokyklą priėmėm dar vieną antros klasės mokinį, kuris atvyko į Nidą su mama iš Charkivo. Dalis ukrainiečių vaikų su mamomis ketina pasilikti Neringoje, nes jų tėveliai žuvo, namai sugriauti. Grįžti nėra kur“, - sakė gimnazijos direktorius.

Gimnazija mato ir dar vieną galimybę privilioti vaikų į Neringą. „Prašome Vyriausybės, kad perduotų mums poilsio namus „Medikas“, esančius G. D. Kuverto g. 14.

Jie galėtų būti paversti bendrabučiu, kuriame galėtų apsigyventi mokiniai, norintys mokytis Neringos gimnazijoje, taip pat vaikai iš visos Lietuvos ir užsienio, dalyvaujantys gimnazijos mainų programose, norintys turiningai pailsėti vaikų vasaros, rudens, pavasario atostogų metu organizuojamose poilsio stovyklose“, - dėstė S. Survila.

Šiuo metu poilsio namų "Medikas" pastatai yra valdomi Sveikatos apsaugos ministerijos ir iki ateinančių metų pagal panaudos sutartį perduoti Neringos miesto savivaldybei su tikslu apgyvendinti ukrainiečius.

"Buvo kalbos, kad objektą reikėtų perduoti Turto bankui ir parduoti aukcione. Parduoti ir paversti privačiais apartamentais visada suspėsime, kodėl nepabandžius juos panaudoti Neringos problemoms spręsti", - svarstė S. Survila. 

Neringos meras Darius Jasaitis paantrino, kad demografinė situacija Neringoje yra didžiausia problema.

Praėjusiais metais Neringos savivaldybėje gimė trys vaikai. Demografinė situacija mūsų savivaldybėje yra tragiška.

Vaikų mažėja. Jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti, nesugrįžta, nes naujos statybos nevyksta, o esamo nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina šiuo metu siekia 10 tūkst. Eur.

Ilgalaikės nuomos nėra, o trumpalaikė atsieina mažiausiai 600 Eur per mėnesį. Bendrabučio įsteigimas, atveriantis galimybes suteikti tarnybinius butus ir tokiu būdu privilioti jaunas šeimas su vaikais - šiuo metu vienintelis realus būdas spręsti situaciją", - teigė D. Jasaitis.