Neringa valosi kurortinį mundurą

Joje - ne viena naujovė, kurių didžiausia susijusi su pastaraisiais metais ypač Nidoje kosminiu greičiu išpopuliarėjusiais elektriniais paspirtukais, riedžiais, triračiais: nuo šio sezono jų nuoma visoje Neringos savivaldybėje bus uždrausta. Dar daugiau: nebebus galima ir važinėtis šiomis transporto priemonėmis pamario promenadomis.

Kviesime poilsiautojus pakeisti įpročius, savo elgesį ir judėti kitaip. Kuršių nerijos kurortai ir jų apylinkės yra tobulos vietos vaikščioti pėstute, „nuleisti garą“, sulėtinti tempą, tiesiog ramiai pailsėti.

„Saugiau jausis ir pamario promenadomis, gyvenvietėse vaikščiojantys žmonės, ypač - su mažamečiais vaikais“, - taip „Vakarų ekspresui“ pokyčius vertino Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Pakeitė įvaizdį

Prieš dvejetą metų į Lietuvą iš Kinijos atslinkusi viruso COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo ir Kuršių nerijos kurortinį gyvenimą. Per karantinus, pandeminius ribojimus į pusiasalį nebegalėjo atvykti įprasti ir gausiai Neringą lankantys vokiečių turistai, kurie pasižymi romiu būdu, mėgsta ramų poilsio ritmą. Tačiau nerijos kurortai sulaukė kito poilsiautojų kontingento: tai pasiturinčių tėvų atžalos ir juos lydintys draugai, mėgstantys aktyvias pramogas, greitą gyvenimo ritmą.

Tai turėjo įtakos ir Nidos verslininkų elgesiui: žaibiškai radosi įvairiausių iki tol ne itin populiarių laisvalaikio praleidimo būdų.

Viena iš paslaugų teikimo bombų - kaip grybai po lietaus pridygę elektrinių paspirtukų, triračių, riedžių nuomos punktai. Vien Nidoje pernai buvo galima suskaičiuoti per šimtą nuomojamų elektrinių paspirtukų.

Jaunuoliai ėmė laigyti nedidelio kurorto siauromis gatvelėmis, pamario promenadomis, kurios iki tol būdavusios saugios, ir jomis riedėdavę tik dviratininkai. Neringos valdžią pasiekė skundų lavina, esą jaunimėlis iš ramios poilsio oazės Nidą pavertė antrąja Palanga. Prie to prisidėjo ir įvairiausi šokių muzikos festivaliai.

Daug kritikos sulaukė ir vandens dviračių Juodkrantėje bei Nidoje nuomotojai, kurie atsigabeno ramų ir idilišką Kuršmarių peizažą darkančias ryškių spalvų ir žaislines mašinėles primenančias plaukiojimo priemones. Paaiškėjo, kad jų išvaizdos net nereikia derinti su vietine valdžia.

Siekdama bent kažkiek pakoreguoti, vienų žmonių vertinimu, pašlijusį pusiasalio kurortinį įvaizdį, vietos savivaldybės Taryba šių metų sausį patvirtino naują Prekybos ar paslaugų teikimo Neringos savivaldybės viešosiose vietose sąrašą. Jame - nemažai pokyčių.

Saugumo motyvas

Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, leidimai viešosiose vietose nuomoti „motorinius dviračius, velomobilius, riedžius“ (taip įvardyta dokumente) nebebus išduodami atsižvelgiant į pastarųjų dvejų metų patirtį.

Mūsų kurortinių gyvenviečių infrastruktūra nėra pritaikyta elektriniams paspirtukams, jiems reikia atskirų eismo juostų.

„Gatvelės - siauros, pamario promenadomis vaikšto daug žmonių, šeimų su mažamečiais vaikais, išvažinėjami būna miško keliukai. Jaunimas tomis elektra varomomis transporto priemonėmis važinėja greitai, be šalmų, pavojingai manevruodami tarp žmonių, su telefonais rankose, kelia pavojų ir sau, ir aplinkiniams.

Dviračiais važinėti - saugiau. Kitas dalykas - Nidoje tikrai, o Juodkrantėje dar svarstysime įrengti specialius kelio ženklus, draudžiančius daugelyje vietų važinėtis elektrinėmis transporto priemonėmis. Tai ir šaligatviai, ir pamario promenados. Bus galima riedėti gatvėmis“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo politikas.

Jo žiniomis, paspirtukininkai ne kartą yra partrenkę pėsčiuosius, teko kviesti ir greitąją medicinos pagalbą.

Tokią žinią elektrines transporto priemones nuomoję verslininkai sutiko gana ramiai, nors ir pripažino, kad neteks dalies pajamų.

„Esame vietiniai, tad stengiamės, kad poilsiautojams būtų kuo patogiau, tačiau draudimas nuomoti elektrinius paspirtukus atrodo keistokai. Lyg ir deklaruojame, kad Neringa - ekologiškas transporto priemones skatinanti savivaldybė. Kita vertus, suprantame, kad toks sprendimas Taryboje priimtas dėl žmonių saugumo, nes mūsų kurorto gatvelės išties siaurutės, intensyvus eismas jose pavojingas.

Tačiau sakyti, kad paspirtukininkai yra labai chuliganiški ir dėl jų elgesio įvyksta nelaimės, negalima. Daugiau problemų sukelia palei dviračių takus šunis ant ilgų pavadžių vedžiojantys žmonės. Dviratininkai tų pavadžių nepastebi, užkliūva, gyvūnų augintojai nelabai paiso kitų praeivių pastabų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Nidoje ir Juodkrantėje elektrinius paspirtukus, dviviečius triračius nuomojusi verslininkė Veronika Baškienė.

Esama ir kitos medalio pusės: privačiuose sklypuose minėtas nuomos draudimas negalios. Bent jau taip teigė kalbintas verslininkas iš Marijampolės, valdantis sklypą prie pat Neringos savivaldybės administracijos pastato. Jo nuomojamoje žemėje yra ir garsusis pripučiamo ryklio batutas, vasaros sezono metu veikia kiti atrakcionai (pvz., bokšo kriaušė), nuomojami elektriniai triračiai.

„Ne vienas verslininkas tą nuomą vykdo savo sklypuose ir tai darys toliau. Uždraus važinėtis šaligatviais, promenadomis, bet yra gatvės, kuriomis riedėti galima. Mūsų batutas ne darko, o puošia Nidos centrą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Maskarado neuždraus

Vandens pramogų inventoriaus nuomos vietų Neringos savivaldybėje bus 6, tačiau uždrausta nuomoti katerius, vandens motociklus. Vandens dviračių nuomos punktai išliks, o apie reikalavimą šių plaukiojančių priemonių išvaizdą derinti su merija - nė žodžio.

„Punktus dėl katerių ir vandens motociklų įrašėme norėdami apsidrausti. O tie spalvoti ir daug kam akį rėžę vandens dviračiai... Na, buvo kalbėta su juos nuomojusiais verslininkais ir šie pažadėjo, kad pasistengs rasti tokius modelius, kurie būtų klasikiniai.

Gal ne šį sezoną, gal kitą. Pateikė jie ir argumentų dėl ryškių spalvų: Kuršių marios - plačios, tad jei kiltų vėjas ir poilsiautojus nuneštų tolėliau, jie būtų geriau matomi gelbėtojams“, - teigė D. Jasaitis.

Patys vandens dviračių nuomotojai yra aiškinę, esą rinkoje nėra tokių vandens plaukiojimo priemonių, kurios atitiktų Kuršių nerijos kuriamą įvaizdį, todėl įsigyjami populiarūs, žaislines žydras, žalias, ryškiai raudonas, margas mašinėles ir pan. primenantys vandens dviračiai. Jų vienos valandos pasiplaukiojimo kaina pernai siekė nuo 15 iki 20 eurų.

„Dar truputis, ir kuo Neringa skirsis nuo bet kokios paežerės, Palangos ar Šventosios? Čia ne turgus, kraštovaizdis - ne rankinukas. Šiaip šią vietą saugo UNESCO ir pati valstybė, bet, matyt, sunku įsivaizduot, kad kažkam pakils ranka Rembrantą savo kreiva ranka patobulint“, - tokais žodžiais buvo pernai palydėtas vienos klaipėdietės susidarytas įspūdis apie maskaradu virtusias Kuršmares.

Daugiau naujovių

Neringą dabar tapo įprasta lyginti su Palanga, kuri gyvena savo ritmu. Didžiausias šalies kurortas jau seniau uždraudė laigyti elektriniais paspirtukais Jono Basanavičiaus gatvėje, dabar tai darys Neringa. Bet joje nebus galima užsiimti piešimu ant kūno, kaip Palangoje: tokiai veiklai Taryba nepritarė.

Išliks ir vadinamieji tuktukai: verslininkai žada įsigyti dar daugiau tylių, elektra varomų autorikšų. Toliau Nidoje kursuos elektrinis traukinukas.

Naująjį vasaros sezoną galbūt rasis ir legali pirčių Nidos, Juodkrantės paplūdimiuose paslauga, tačiau ši veikla dar turi sulaukti aplinkos ministro patvirtinto statomų ir (ar) įrengiamų poilsio sezonui skirtų laikinų paplūdimių statinių ir (ar) įrenginių su jiems aptarnauti skirta inžinerine infrastruktūra sąrašą.

Jei pirtys pajūrio juostoje bus leidžiamos, tada Neringos miesto savivaldybė skelbs konkursą nestacionarių pirčių terapijos veiklos vietų nuomai (nuo 3 iki 5 metų laikotarpiui). Pirčių vietų numatyta 7 (Nidoje ir Juodkrantėje).

Minėtas aplinkos ministro įsakymas palies ir 10 metų šiauriniame Nidos paplūdimyje veikiančią rengininių vietą „Kupolas“, dėl kurios kyla labai daug ginčų, kontroversiškų nuomonių (esą vykstantys šokių muzikos festivaliai privilioja triukšmingą jaunimą ir gadina Nidos įvaizdį).

Kitaip atrodys ir gintaro prekeivių viešosiose vietose paviljonai: šiuo metu yra ruošiama tipinių tokių prekybviečių vizualinė koncepcija. Siekiama, kad gintaras būtų pardavinėjamas išskirtinės išvaizdos prekybos vietose, kurios turėtų tradicinės Kuršių nerijos architektūros elementų (nendriniai stogeliai ir pan.).

Beje, gintaro suvenyrų prekeivių Savivaldybės aikštėje Nidoje nebeišvysime: jie turės kitą vietą (atkarpą Taikos g. ir Lotmiškio g. sankirtoje).

Ant Parnidžio kopos, prie Saulės laikrodžio esančioje regykloje, bei Juodkrantės prieplaukoje atsiras apžvalgos žiūronai, jei tik verslininkai pageidaus užsiimti tokia veikla. Galios ir skėčių nuo saulės nuomos ar paslaugų teikimo punktuose spalvų kodas: jie turės būti balti, pilki arba smėlio spalvos.

Iki vasaros sezono bus užbaigta Urbo kalno Nidoje tvarkyba (atnaujinti takai, įrengti suoliukai, žaidimai ir laipynės vaikams bei kt.), įrengtas visiškai naujas takas norint pasiekti Saulės laikrodžio aikštelę iš vadinamojo Tylos slėnio (senieji laiptai - demontuoti).

Pervalkoje įrengtas nusileidimas į paplūdimį neįgaliesiems su vežimėliais, Preiloje - restauruotas senosios mokyklos pastatas, kuriame veiks biblioteka su skaitykla, antrajame aukšte reziduos menininkai.

Į kitą vietą (prie Vytauto Kernagio skulptūros) bus perkelta restauruota vadinamoji Žvaigždžių alėja (ji buvo baigamoje sutvarkyti Savivaldybės aikštėje, bet nusidėvėjo) su garsių muzikantų, pramogų verslo atstovų delnų įspaudais. Alėja pasipildys naujomis pavardėmis, bet šios dar neatskleidžiamos.