Nerimas pasitvirtino: Kuršių neriją užsieniečiai aplenkia vejami karo baimės

Tačiau pusiasalyje šiuo metu atostogaujantys vasarotojai tikina atradę Kuršių neriją kitokią, t. y. ramesnę ir tylesnę.

Pavasarį pasigirdę nuogąstavimai, kad užsienio turistai atšaukia atostogas Neringoje, besiribojančioje su Kaliningradu, išsipildė iš dalies.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys neringiškiai tikina, kad sulaukiama mažiau užsieniečių grupių.

Žmonės keičia savo atostogų planus bijodami dėl saugumo.

Mažiau dalyvių sulaukė ir praėjusį savaitgalį Klaipėdoje praūžęs tarptautinis folkloro festivalis „Europiada“.

Į Lietuvą planavo atvykti per 4 tūkst. svečių, tačiau atvyko tik per 1200.

Anot festivalio „Europiada“ prezidento Rudigerio Hesso, įtakos dalyvių sumažėjimui turėjo karas ir pandemija.

Nida / Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr.

Tuo metu lietuviai labiau baiminasi lietaus.

Išvydę apniukusių orų prognozes, jie staigiai pakeičia vasaros planus ir renkasi poilsį, kur šilčiau.

Alksnynės posto, kur automobiliais keliaujantys poilsiautojai turi susimokėti rinkliavą, surinkti duomenys rodo, kad poilsiautojų sumažėję bemaž 6 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Tačiau Neringos verslininkai mano, kad poilsiautojų sumažėję kur kas labiau.

Palyginus tą patį laikotarpį su 2020-aisiais, matoma, kad poilsiautojų sumažėjo beveik 20 proc. Šiais metais į Kuršių neriją įvažiavo per 54,5 tūkst. lengvųjų automobilių, 2020-aisiais per tokį patį laiką – daugiau nei 68,9 tūkst. automobilių.

Paaiškinimų, kodėl poilsiautojų mažėjo, esama.

Mažėjo keliaujančių automobiliais

„Šiandien pažiūrėjau pro langą – pamaniau, kad rugsėjo 1-oji. Tokios vasaros nepamenu”, – atviravo Neringos meras Darius Jasaitis.

Kavinės „Kuršis“, iki pandemijos priėminėjusios gausias turistų grupes, administratorė Diana Starkutė-Kriukovė pasakojo ryte apsidžiaugusi išvydusi saulę.

„Išnešėm baldus į lauką, sudėjom pagalvėles ir po trijų minučių matome, kaip lietus pliaupia“, – pasakojo pašnekovė.

„Smiltynės perkėlos“ vadovai, dalindamiesi naujausiais duomenimis iš keltų, taip pat pažymėjo, kad oras turi didžiausią įtaką.

Staiga subjurę orai gali sumažinti dienos rodiklius nuo perkeltų tūkstančių automobilių iki vos poros šimtų.

Pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad „Smiltynės perkėloje“ automobilių šiemet perkelta 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Tačiau didėjimą galima paaiškinti: šiemet neribotas gyventojų judėjimas tarp savivaldybių, todėl pavasarį į Kuršių neriją vyko daugiau žmonių.

Automobilių, perkeltų į Kuršių neriją, statistika. / „Smiltynės perkėlos“ duomenys

Tačiau vasaros mėnesiai rodo ką kita: atvykėlių čia gerokai mažiau.

Kaip komentavo „Smiltynės perkėlos“ atstovai, žmonės nesiskundžia pakilusiomis kainomis nuo 13 iki 18,3 euro. Keliones riboja prasti orai ir daugiau nei 5 eurais pakilusios kelto paslaugos.

Visgi „Smiltynės perkėla“ viliasi pasiekti pernykščius rezultatus: jei tik rugpjūtis ir rugsėjis bus gražūs, kaip prognozuota.

Šią vasarą saulė dovanojo tik devynias tikrai vasariškas dienas.

Sumoka, bet... nevažiuoja

Preiloje svečių namus valdanti Raimonda Ravaitytė-Meyer juokavo, kad šiemet atvyksta tik tie užsienio turistai, kurių „nervai stipresni“.

„Tradiciškai vokiečiai buvo pagrindiniai klientai. Jų yra ir dabar, tačiau tikrai ne tiek, kiek būdavo. Tą mažėjimą buvo galima pastebėti ir Thomo Manno festivalyje“, – teigė pašnekovė.

Preila / J. Andriejauskaitės / 15min nuotr.

Anot jos, ekonominis rodiklis šiems turistams tikrai nėra lemiamas.

Už vokiečio ištekėjusi preiliškė teigė, kad situacija kur kas platesnė ir gilesnė, nei gali atrodyti.

„Reikia žinoti tos šalies istoriją, kokią kolektyvinę traumą ta tauta patyrė po Antrojo pasaulinio karo.

Ji reaguoja į naujienas, į žinias apie Kaliningrado tranzitą. Ir tai yra normalu. Kai matai platesnį kontekstą – ta baimė suprantama“, – kalbėjo R.Ravaitytė-Meyer.

Būta svečių, kurie planavo kelionę su draugais. Šie susimokėjo, tačiau nebeatvyko pabijoję.

„Pasirinko atostogauti ten, kur ramu. Gi kelionių krypčių – neapsakomai daug, taigi žmonės renkasi. Ir tikrai ne ekonominės priežastys lemia.

Vokiečiai buvo svarbūs – jie aktyviai lankė muziejus, renginius, restoranus.

Ne pliažas jiems svarbiausias. Mūsų jūra jiems vis vien per šalta“, – kalbėjo svečių namų šeimininkė.

Pokalbio metu ji priminė Europą alinančius karščius ir pasidžiaugė, kad Lietuvą vis prausęs lietus – atgaiva gamtai.

Kas rytą jūroje besimaudanti moteris sutinka ir daugiau vasarotojų, besimėgaujančių vėsių bangų glamonėmis.

„Sutinku žmonių kiekvieną rytą, atvykstančių pakvėpuoti grynu oru, uogaujančius. Tačiau turizmui reikia masės“, – pabrėžė pašnekovė.

Preila – mažai greičio ir daug tylos / Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr.

Į Kaliningradą – pro žiūronus

Šią vasarą „Kuršis“ vėl sulaukia grupių turistų, atvykstančių pietų.

Tačiau tos grupės yra kur kas mažesnės: jei seniau per dieną atvykdavo po dvi 45 turistų grupės, dabar po keliolika žmonių.

„Tik štai antradienį laukiame penkiasdešimties vokiečių, kurie pas mus atvyksta per Rygą“, – pasakojo „Kuršio“ administratorė D.Starkutė-Kriukovė.

Anksčiau kavinės salėje būdavo perpus – lietuvių ir užsieniečių. Dabar atvykėlių iš svečių šalių – keliskart mažiau.

Vietiniai vienas per kitą pasakoja apie kempinge apsistojusius vokiečius, kurie išsitraukę žiūronus vis žiūrėdavo į Kaliningrado pusę.

Pasakojama ir apie restorano svečius, taksisto prašiusių nuvežti iki pasienio. Žmonės norėjo įsitikinti, ar nematyti tankų.

Vasaros – 9 dienos

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė teigė, kad, lyginant su pandeminiais metais, grupių atvyksta daugiau, tačiau – akivaizdu – turistų Kuršių nerijoje yra vaizdžiai mažiau.

To, kas buvo, pavyti jau – nebepavyks.

Nemažai turistų grupių atšaukė rezervacijas. „Tokio grupinio turizmo, kokį turėdavome, nebematome.

Rezervacijas atšaukia taip ir nepaaiškinę, kodėl. Pagrindinė priežastis, matyt, saugumas. Grupinis turizmas, kokį matome šiemet, labiau organizuojamas vienai dienai.

Žmonės atvyksta kruiziniais laivais, renkasi keliauti po Neringą dienai ir čia nenakvoja.

Turime nemažai pavienių atvykėlių iš tokių šalių kaip Kanada, Prancūzija, Vokietija“, – pasakojo E.Lubickaitė.

Nidos uostą jau puošia jachtų stiebai / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.

„Blogai... Ir tai galėjo lemti daug veiksnių: karas, ekonominė situacija. Juk ekonomistai vis sako, kad bus baisu.

Žmonės mato degalų kainas, jos didėja, o be mašinos nebemokame gyventi.

Na, ir – žinoma – oras. Iki šiol turėjome tik devynias vasaros dienas.

Yra kam tinka vaikščioti pušynais, bet didelei daliai reikia paplūdimio.

O pajūriui vis tiek reikia gero oro. Jei nebus šilumos – gali ir ant galvos stovėti – žmonės nevažiuos.

Galiu pasakyti – to, kas buvo pasivyti – jau nebepavyks“, – dėstė 15min kalbinamas Neringos meras Darius Jasaitis.

Anot jo, ir ilgesni mokslo metai darė įtaką: birželį pasigesta šeimų su vaikais.