(Ne)pažinta Klaipėda, arba Su kuo vaikams asocijuojasi senamiestyje ant sienos esantis drakonas

Prieš kreipdamiesi į geriausiai Klaipėdą pažįstančius žinovus, įdomumo dėlei gatvėje sutiktų žmonių pasiteiravome, į kokias Klaipėdos vietas jie vestųsi savo svečius ir iš kitų vietovių atvykusius artimuosius. Jų atsakymus galima nuspėti. Dvi garbaus amžiaus ponios paminėjo pilį, Laikrodžių muziejų, centrinį parką, Smiltynę, vidutinio amžiaus vyriškis pasiūlė vyresnius svečius nuvesti į „Meridianą“, jaunesnius į Delfinariumą, Jūrų muziejų, jauna moteris rekomendavo aplankyti Teatro aikštę, naująjį Sakurų parką, senamiestį.

Bet juk Klaipėda gali pasiūlyti daug daugiau. Apie tai, kaip keičiasi mūsų miesto reprezentavimas, pasikalbėjome su Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktore Romena Savickiene.

Mokosi ir vaikai, ir tėvai

Ji svarstė, kad neseniai išgyventa pandemija pakeitė žmonių keliavimo įpročius. Kai žmonės negalėjo išvykti į užsienį, pradėjo domėtis savo miestais, savo kraštu ir daugiau keliauti po pačią Lietuvą. Nuo tada ir klaipėdiečiai esą pradėjo aktyviau dalyvauti ekskursijose po savo miestą, o kai kurie į ekskursijas ėmė įtraukti ir savo vaikus.

„Naujasis centro projektas - Klaipėdos mažasis ambasadorius. Jis vyksta jau keletą metų ir yra skirtas antrų-penktų klasių mokiniams. Kartą metuose organizuojame jaunojo gido mokyklėles, parengiame medžiagą, kad nelabai susipažinę su miestu vaikai, ypač gyvenantys toli nuo centro pietiniuose rajonuose, galėtų su Klaipėda susipažinti ir ją pamilti“, - pasakojo R. Savickienė.

Pasak jos, vykdant tokius projektus, atsiskleidžia labai daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, yra vaikų, sakiusių, kad žino tik vieną Lietuvos pilį - Gedimino pilį, o drakono atvaizdas ant namo sienos Klaipėdos senamiestyje jiems asocijavosi su kinų restorano reklama. Atvykę į užsiėmimus, vaikai susipažįsta su miestu, mokosi vesti ekskursijas, o paskui, tikėtina, parodo jį savo tėvams, močiutėms, seneliams. Ši patirtis kaip kartų tiltas.

„Prisimenu, kaip viena klaipėdietė mamytė teiravosi, kur atvežti vaiką, kuris dalyvavo Mažųjų ambasadorių programoje. Pasirodo, ji nežinojo, nei kur yra Viešoji biblioteka, nei Teatro aikštė, nei Turgaus gatvė. Bet žinojo, kur yra “Pramogų bankas„. Manau, čia reikėtų ploti atsistojus, nes mama ne tik atvežė vaiką į jaunojo gido mokyklėlę, bet ir pati sužinojo, kur yra biblioteka, Turizmo centras ir labai tikiuosi, kad vėliau ji su savo vaiku pasivaikščiojo po miestą. Tad, kaip matote, ši programa lavina ne tik vaikus, bet ir tėvus. Iki tol žinoję tik barus, sužino miesto istoriją“, - pasakojo R. Savickienė.

Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė

Kodėl dalis ekskursijų išnyksta?

Reika pabrėžti, kad Klaipėdą galima ir paragauti, paliesti, pajusti, patiems išbandyti.

„Pavyzdžiui, ekskursija “Paragauk Klaipėdos„ pasakoja ne tik Klaipėdos istoriją, bet ir atskleidžia vietas, kuriose buvo valgomi tam tikri patiekalai. Pavyzdžiui, toje vietoje uoste, kur anksčiau kraudavo silkes, žmonės ekskursijos metu ragauja silkės patiekalų arba kur buvo geriamas romas - ragauja šį gėrimą. “Ledų ekskursijos„ metu degustuojamos kelios rūšys namų gamybos ledų, išrenkamos pačios geriausios. Tokios ekskursijos pritraukia daug dalyvių“, - pasakojo Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė.

Pasak jos, ekskursijų tematika uostamiestyje natūraliai kinta. Vienos išgyvena pakilimą, paskui nunyksta, kitos būna populiaros visą laiką.

„Įspūdžių sielos atgaivai pasisemti visada yra iš kur. Buvo ekskursijų ir Klaipėdos Bauhaus stiliui nušviesti, o prieš keletą metų su menininkais, Alekso Mažono pantomimos teatru, vyko projektas “Klaipėdos gatvės istorijos„. Ekskursijos buvo skirtos atskiroms gatvėms, jos ilgai buvo populiarios. Tačiau žmonės susipažino su miestu, sužinojo gatvių istorijas, ir tas projektas išsisėmė. Beje, tokios ekskursijos kartais ir vėl atsigauna, nes atsiranda naujų žmonių, norinčių sužinoti apie Klaipėdos gatves“, - įžvalgomis dalijosi R. Savickienė.

Ne visus sumanymus pavyksta įgyvendinti

„Gana seniai buvome sugalvoję organizuoti ekskursijas po sovietinio periodo stilistiką išsaugojusius butus. Kelių sovietinio apipavidalinimo ir apstatymo butų savininkai sutiko priimti ekskursantus, bet, artėjant vasarai, vieni šeimininkai persigalvojo, nusprendė, kad negalės atidarinėti to buto parodyti, nes vasarą važiuos gyventi į sodus, o kiti sėkmingai ir greitai pasidarė remontą ir pakeitė to laiko dvasią bute. Gaila, kad ši mintis nesimaterializavo“, - prisiminė Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė.

Ekskursijos vyksta ir naktį

Pasirodo, kad patenkintume savo dvasios poreikius, žingeidumą, nebūtinai turime mokėti už ekskursijas. Mieste yra vienuolika objektų, kur QR kodu galima atsidaryti informaciją ir sužinoti to objekto istoriją. Ji pateikta ne sausai, o žaismingai, jos įdomu klausytis. Taip galime susipažinti su Anikės, Vaiduoklio, Vydūno skulptūromis ir kt. Informacija pateikiama lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis.

Maršrutų po Klaipėdą yra įvairiausių - apie žymias Klaipėdos moteris, žymius vyrus, prancūziškąjį, britiškąjį, Nyderlandų laikotarpius Klaipėdoje, jūrinę Klaipėdą, skanią Klaipėdą.

„O kai kurie klaipėdiečiai sako, kad Klaipėdoje nėra ką veikti. Yra, tik reikia pasidomėti. Nebūtina savo svečius vežti vien į “Akropolį", senamiestį ar prie jūros. Daug Klaipėdos daugiabučių gyventojų turi kolektyvinius sodus - Dituvos, Šernų. Gera gamtoje pailsėti, įkišti rankas į žemę. Bet leisdami laiką soduose nebematome miesto. O juk miesto renginiai - tai tas magnetas, kuris išveda mus į kitas veiklas.

Pavyzdžiui, per pandemiją, kai jau savivaldybėse buvo galima keliauti, sukūrėme naktinę ekskursiją, kuri vadinosi „Naktinė Klaipėda“. Ši ekskursija prasideda 22 valandą. Tokiu metu žmonės jau būna grįžę iš paplūdimio, pavalgę vakarienę ir turi pasirinkti - arba sėsti prie televizoriaus, arba vis dėlto išeiti pasivaikščioti po miestą. Vasaros vakarai ilgi, ir žmonės renkasi pasivaikščioti po miestą. Gražus vakaras, tylu ramu, grįžta namo iš ekskursijos apie vidurnaktį. Džiaugiamės, kad šioje ekskursijoje paprastai dalyvauja aibė žmonių. Beje, ji vyks ir liepos 29 d.", - pasakojo R. Savickienė.

Jos manymu, tai, kad gyventojus išjudinti, ištraukti į renginius nėra labai sudėtinga, pademonstruoja ir mieste vykstančios įvairios šventės, nes paprastai per jas Klaipėdoje žmonių būna daugybė.

„Jūros šventė, eglutės įžiebimas - didieji miesto stebuklai. Bet neapleiskime ir mažesnių, domėkimės, dalyvaukime - tai padės išsaugoti mūsų gyvybingumą ir sveikatą“, - ragino R. Savickienė.