(Ne)kraujuojanti Rusijos ekonomika

Dešimtys sankcijų paketų bei prarasta didžiausia gamtinių dujų eksporto rinka – Europa. Demokratinėms šalims nusigręžus nuo režimo ir bandant įvairiomis priemonėmis paveikti karo finansavimo mašiną – Rusijos ekonomiką – rezultatas kol kas atrodo dvejopas.

 

Praėjus vieneriems metams nuo karo pradžios, Vakarų strategija iš dalies pasiteisino – Rusija susiduria su dideliais iššūkiais technologijų srityje, prarado ne tik talentus ir investuotojus, bet ir žinias. Vakarams atsiribojus Rusijos režimas tapo itin priklausomas nuo Kinijos, Kazachstano ar Turkijos. Dėl pradėto karo šalis tapo silpnesnė, skurdesnė ir izoliuota, o to efektas ekonomikai bus jaučiamas dar daugelį metų į priekį, galbūt net ištisus dešimtmečius.

 

Vis dėlto, Rusijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė vos 2,2 proc., o tai reiškia − daug mažiau, nei buvo manyta karo pradžioje. Tuo tarpu Rusijos Centrinis Bankas išlieka pozityvus ir šiais metais prognozuoja ekonomiką net augsiant. Tad nepaisant sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai, ši tikrai nesugriuvo. Kodėl?

 

Gamyba nusirito dešimtmečius atgal

Nors sankcijos ir neturėjo tokio efekto, kokio daugelis tikėjosi, negalima sakyti, kad jos nesuveikė. Rusijos ekonomika išliko atspari, nes didelė dalis šalių ir toliau palaikė ekonominius ryšius su šalimi agresore. O itin dideliu išsigelbėjimu Rusijai pernai tapo aukštos energetikos kainos ir galimybė energetinius išteklius eksportuoti į Kiniją bei Indiją.

 

Be to, įvestos sankcijos prisidėjo prie to, ką Rusijos Centrinis Bankas vadina „atvirkštine industrializacija“, arba kitaip tariant, grįžimu į praeitį. Šiuos efektus ypatingai pajuto tos pramonės šakos, kurios yra itin priklausomos nuo Vakaruose gaminamų technologijų, pavyzdžiui, automobilių gamybos sektorius.

 

Rusijoje pagamintų automobilių skaičius 2022 metais krito beveik 70 proc., o tie automobiliai, kurie ir buvo pagaminti, dažniausiai neturėjo ne tik oro pagalvių, bet ir stabdžių antiblokavimo sistemų (ABS). Kitaip sakant, kai kuriuose sektoriuose gaminių kokybė grįžo kelis dešimtmečius atgal.

 

Negana to, sankcijas bandoma apeiti įvairiais būdais, įsivežant taip trūkstamas dalis per Kiniją, Kazachstaną ar kitas šalis. Visgi, tai ne tik kainuoja papildomai, užtrunka gerokai ilgiau, bet ir sukuria nemažai rizikų.

 

Galiausiai, didelė dalis sektorių buvo paveikti ir dėl paskelbtos mobilizacijos karo veiksmams. Beveik milijonas Rusijos gyventojų paliko šalį, o keli šimtai tūkstančių buvo mobilizuoti. Rusijos ekonomikos institutas neseniai paskelbė, kad dėl šių priežasčių maždaug trečdalis visų sektorių gali susidurti su darbuotojų stygiumi ateityje.

 

Užsienio investicijas pakeitė vietinės

Gali skambėti netikėtai, tačiau Rusijos ekonomikos atsparumas praėjusiais metais buvo ir investicijų rezultatas. Rusijos Centrinis Bankas skelbia, kad didžioji dalis įmonių šalyje praėjusiais metais investavo tiek pat ar net daugiau nei prieš karą.

 

Ir to priežastis yra gana paprasta – išsigandę Vakarų sankcijų, verslai, gaudami subsidijas ar lengvatines paskolas iš valdžios, skubėjo investuoti, kad galėtų bent iš dalies pakeisti importą iš Vakarų šalių. Pavyzdžiui, „Gazprom“ turėjo dvigubinti esamas investicijas, kad galėtų nuo Europos rinkos persiorientuoti į dujų eksportą Rytuose.

 

Didelė dalis investicijų, žinoma, buvo nukreipta ir į karo pramonę. Bendrovė „Uralvagonzavod“, kuri yra pagrindinis šalies tankų gamintojas, šiuo metu dirba visą parą trimis pamainomis ir neseniai įdarbino 300 kalinių, kad galėtų įvykdyti visus užsakymus.

 

Karas pučia išlaidas

Tikėtina, kad šiais metais tiesioginės išlaidos karui finansuoti pasieks mažiausiai penktadalį viso Rusijos biudžeto. Visgi, surasti tam lėšų taps vis sudėtingiau. Praėjusiais metais rekordus pasiekusios energijos išteklių kainos padėjo režimui, tačiau įvesta viršutinė kainos riba naftai bei atlėgusios gamtinių dujų kainos apsunkins situaciją.

 

Todėl Rusijos biudžete šiemet gali atsiverti dar didesnė biudžeto skylė, kurią teks lopyti arba įvedant įvairiausius mokesčius, arba mažinant išlaidas kitoms sritims – pavyzdžiui, švietimui ar sveikatos apsaugai.

 

Žinoma, režimas bando apeiti Vakarų įvestą naftos kainų viršutinę ribą ir apsaugoti savo pajamas, gaunamas iš naftos, todėl didina ne tik savo tanklaivių skaičių, bet ir naudojasi Irano „laivais vaiduokliais“.

 

Lėtas ekonomikos degimo procesas

Rusijos ekonomika, kurią Putinas norėjo padaryti viena iš penkių didžiausių pasaulyje, „Bloomberg“ skaičiavimais, praras daugiau nei 190 milijardų eurų iki 2026 metų, lyginant su tuo, jeigu Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje. 

 

Ir nors ekonominiai Rusijos praradimai dideli, jie yra gerokai per maži, nei galėtų būti. Žinoma, sankcijų efektas taps vis skaudesnis ilguoju laikotarpiu, kadangi tai yra lėtas procesas ir pilnam jų poveikiui reikalingas laikas. Negana to, reiktų nepamiršti, kad sankcijų apimtys ateityje vis plėsis ir jų įtaka Rusijos ekonomikai vis stiprės.

 

Visgi, reikia ne tik dar daugiau ir platesnių sankcijų, taikomų tiesiogiai Rusijai, bet ir įmonėms, kurios pasitelkia įvairias schemas reeksportuoti Rusijai taip reikiamus komponentus ir žaliavas iš Vakarų valstybių.