Mūsų užsienio politiką reguliuoja JAV kongresmenai

- Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen planavo šaukti neeilinę sesiją, nes reikia priimti sprendimus, nors kiek amortizuosiančius kainų kilimą, tačiau nieko konkretaus, išskyrus PVM mažinimą, neaptariama. Kokių reikia sprendimų?

- Mes šešėlinės vyriausybės posėdyje svarstėme šiuos klausimus. Kalbant apie degalus, skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos toks milžiniškas, kad tikėtis, jog sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai kurą piltųsi Lietuvoje, neįmanoma. Todėl būtinas tiek akcizų, tiek PVM kurui sumažinimas.

Jei kalbėtume apie elektros energijos ir šildymo kainas, tai trumpuoju periodu būtini PVM pakeitimai.

Tačiau reikia ir ilgalaikių sprendimų. Žinant, kad pas mus yra taip, kaip yra dėl didžiulės korupcijos, reikia keisti politikos kursą.

Dabartinė valdžia, kuri valdė ir prieš dešimtmetį, labai daug laiko sugaišo bandydama statyti atominę elektrinę. Gerai, kad referendumas tą „statybą" sustabdė. Nes tai būtų košmaras Lietuvai.

Ramūnas Karbauskis. EPA-Eltos, Stasio Žumbio nuotr.

Dabar šnekame apie kažkokius keistus dalykus jūroje - kad ten statysime vėjo jėgainių parką. Nors yra akivaizdu, kad, pasikeitus technologijoms, daug pigiau elektros gamybą plėtoti žemyninėje dalyje. Ir pati elektra būtų pigesnė. Reikia trumpinti procesus, nes dabar vien kalbos užima trejus ketverius metus.

O ir tos kalbos - nerimtos. Viskas klimpsta korupcijoje bei biurokratijoje.

Jei kalbėtume apie maisto kainų mažinimą, tai čia konkretaus sprendimo nėra.

Abejočiau, ar ką nors pasiektume sumažindami PVM. Kadangi Lietuvoje dominuoja didieji prekybos tinklai, konkurencijos beveik nėra. Lenkijoje veikia tai, kas Lietuvoje nesuveiktų.

Tačiau baisiausia yra tai, kas vyksta mūsų užsienio reikalų politikoje. Tai, kas daroma, jau artimoje ateityje situaciją tik dar labiau pablogins. Jau dabar jaučiame rezultatus.

- Turite mintyje santykius su Kinija, Baltarusija?

- Taip. Santykiai su Baltarusija verslui jau dabar daro didžiulę žalą, tačiau santykiai su Kinija duos dar didesnius nuostolius. Investuotojai jau traukiasi iš Lietuvos, naujos investicijos negali ateiti.

Verslo forumuose jau kalbama, kad investuoti į Lietuvą neverta, nes jos problemos su Kinija gali ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai atsiliepti investuotojams.

Konfliktas su Kinija Lietuvai kasmet kainuos milijardus eurų. Ir neš nuostolius dešimtmečius, nes investicijos juk planuojamos ilgam laikotarpiui.

Smūgiai ekonomikai suduodami „žemiau juostos". Per vienerius metus užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Lietuvai pridarė tiek žalos, kad reikės ne vienerių metų tos žalos pasekmėms pašalinti.

- Premjerė Ingrida Šimonytė turėjo progą priimti G.Landsbergio atsistatydinimą.

- Ji pati yra nuo G.Landsbergio priklausoma. Kaip priimsi atsistatydinimą žmogaus, nuo kurio priklausai? Juk jei ne konservatoriai, I.Šimonytės Vyriausybėje ir nebūtų, o konservatorių pirmininkas - G.Landsbergis. Tačiau jau tada, kai prezidentas Gitanas Nausėda pritarė G.Landsbergio kandidatūrai, buvo aišku, kad tai - klaida.

Neįsivaizduoju, kaip jis galėjo pagalvoti, kad toks ambicingas žmogus, kaip G.Landsbergis, normaliai dirbs su prezidentu, derins sprendimus, kaip tą darydavo Linas Linkevičius. Mūsų užsienio politiką valdo kažkas iš JAV kongresmenų. Gal kilusių iš Kubos.

- Kuo remdamasis taip teigiate?

- Matant, kokius sprendimus Lietuva daro, akivaizdu, kad viskas derinama su Kongreso „vanagais", kurie yra ištroškę karo. Mūsų politika į tai nukreipta. Pareiškimai dėl Baltarusijos, dėl tariamo būsimo karo Ukrainoje - viskas daroma, kad būtų karas.

Ko gi mūsų užsienio politiką formuojantys vaikinai taip skraido į Ameriką? Gauti nurodymų. Tai - baisu.

Galiu pateikti ir akivaizdų pavyzdį, kurį žmonės yra užmiršę ar kurio nė nežinojo: Lietuva - vienintelė ES šalis, neratifikuojanti sutarties su Kuba. Mes tiesiog ją blokuojame, nors ta sutartis pasitarnautų Kubos demokratizavimui.

Suprantu, kad JAV Kongrese yra kilusių iš Kubos ir nenorinčių, jog ji demokratizuotųsi. Veikiausiai nori, kad būtų sugrąžintas jų buvęs turtas ar turi kokių kitų interesų - gal net nori karinių veiksmų.

Mes vieninteliai stabdome procesą, nors šnekame apie vertybinę politiką. Kokia gi čia vertybinė politika, jei nenorime, kad po Fidelio Kastro režimo Kuba pradėtų demokratizuotis?

JAV Kongreso „vanagai" mūsiškiams ploja per petį ir sako: stabdykit, trukdykit, pulkit. Kai šitą faktą prisimeni ir sugretini su veiksmais, nukreiptais prieš Baltarusiją ar Kiniją, supranti, kai tai - ta pati linija.

Kaip dabar elgiamasi Ukrainos atžvilgiu? Nuolat kartojama: bus karas, bus karas. Nors net Ukrainos prezidentas prašo nustoti šias nesąmones šnekėti.

Net JAV jau pakeitė retoriką ir nebesako, kad karas - neišvengiamas, bando derėtis su Rusija. O mūsiškiai - kaip užsukti, apsimeta ukrainiečių draugais, o iš tiesų jiems kenkia. Tačiau politologai ir karo specialistai sako, kad Rusijos kariuomenė nėra paruošta puolimui.

Bet mūsų politikai, kaip išprotėję, gąsdina žmones. Netgi sako, kad ir Lietuvoje bus karas. Kai visokie Anušauskai pradeda šaukti, kad bus visuotinis šaukimas į kariuomenę, akivaizdu, jog norima parodyti, esą mus užpuls.

Keliama isterija, nors visi suvokia, kad niekam ta patrankų mėsa nereikalinga.

Ką devynis mėnesius kariuomenėje mokyti jaunuoliai galėtų padaryti prieš karinę kitos valstybės pramonę? Ruoškime profesionalią kariuomenę, turėkime gerą ginkluotę - jei norime prisidėti prie NATO politikos, tačiau neruoškime patrankų mėsos.

Priiminėjant sprendimus negalvojama apie pasekmes. Net prezidentas G.Nausėda tą pastebėjo. Kaip galima nesuvokti, kad uždraudus Baltarusijai tranzitą per Lietuvą Baltarusija uždraus Lietuvai tranzitą per savo šalį? Tą bet kas galėjo prognozuoti. Tačiau mūsų politikai net išsižiojo, kai iš Baltarusijos išgirdo apie tokį atsaką.

- Viena iš opozicijos misijų - kritikuoti valdžią. Tačiau gal ir kokį nors gerą šios Vyriausybės veiksmą galėtumėte įvardinti arba gal turime bent vieną ministrą, kuris, jūsų nuomone, gerai dirba?

- Galėčiau pasakyti, kad socialinių reikalų srityje yra tęsiama tai, ką mes pradėjome praėjusioje kadencijoje. Ir tai - akivaizdžiai teisingas sprendimas. Vaiko pinigai, pensijų indeksavimas - ši valdžia nusprendė negriauti viso šito. Griauna viską aplinkui, išskyrus socialinę politiką.

Tiesa, akivaizdu, kad užsienio politika ir visa kita, kas yra daroma, ateityje dėl milžiniškų nuostolių sutrukdys tęsti ir socialinę politiką. Verslas jau pradeda išsikelti iš Lietuvos - netgi lietuviškos įmonės.

Tai - siaubas. Ir tai atsilieps ekonomikai, todėl ir sprendimams socialinėje politikoje paprasčiausiai nebeužteks resursų. 2019-2020 m. Lietuva buvo pirmoje vietoje ES pagal biudžeto pajamas, ekonomikos būklę - kritimas buvo, regis, tik -0,1 proc. Galų gale, investicijų aplinka buvo nuostabi. O atėję konservatoriai su liberalais viską ėmė žlugdyti.

Aišku, aš ir toliau investuosiu didelius pinigus, nes mano verslo sritis nesusijusi su Kinija, tačiau tokių sričių - labai mažai. Lietuvos įvaizdis - sunaikintas.

- Valdantieji dabar stumia reformas - ligoninių, tūkstantmečio mokyklų ir pan., nors, neaišku, kam to reikia. Ar jūs suprantate?

- Konservatoriai prieš pastaruosius Seimo rinkimus rėkte rėkė, kad mes, „valstiečiai", norime padaryti ligoninių reformą, kurios esmė - uždaryti daug ligoninių.

Tokie konservatorių žaidimai per rinkimus mums tikrai nemažai kainavo, praradome daug merų postų, daug mūsų partijos narių nepateko į savivaldybių tarybas.

Tačiau nieko mes nenorėjome naikinti, o štai konservatoriai tikrai ligonines naikinti nori. Jie vadovaujasi didžiųjų miestų interesais, o mažuose miestuose ligoninių išlaikyti nenori, nes jos kelia tam tikrą rūpestį - gydytojų, seselių poreikį, reikia prižiūrėti pastatus ir t.t. Todėl einama lengviausiu keliu.

O tūkstantmečio mokyklų programa - iš viso yra nesuvokiama. Be to, jie vienaip šnekėjo kadencijos pradžioje ir visiškai kitaip dabar. Kyla klausimas, ar ta programa nėra tik Landsbergių verslo interesai.

Iš pradžių sakė, kad bus stiprinamos regionų mokyklos. Dabar jau regionų gimnazijos uždarinėjamos, keliami reikalavimai, kad būtų mažiausiai 21 vaikas klasėje, kas regione - nelabai realu. Ir aiškina, kad tas daroma dėl kokybės.

Nors realiai tai tos mažosios regionų gimnazijos, prieš kurias dabar užsimota, būdavo tarp geriausių šalies gimnazijų. Mat kai mokinių skaičius nėra labai didelis jiems galima skirti daug didesnį dėmesį.

Merai susiėmę už galvų, nes nežino, kas bus toliau.

O valdantieji iš ES gavo pinigų, kuriuos reikia „įsisavinti".