Moteris, kurią užaugino beždžionės - nuo džiunglių ir viešnamio iki du vaikus auginančios namų šeimininkės

Ji yra moteris su nepaprasta istorija - pagrobta iš namų ir palikta Kolumbijos džiunglių glūdumoje, kurią užaugino beždžionės.

Marina Chapman, kuriai dabar 73 metai, teigia, kad ją užaugino kapucinai, kur ji išmoko valgyti kaip jie, suptis ant medžių ir miegoti tuščiaviduriame medžio kamiene. Jos gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis, nes ji teigia, kad buvo rasta laukinėje gamtoje ir priversta užsiimti prostitucija, kol atvyko į Angliją ir su vyru ir vaikais pradėjo įprastą kelią Vakarų Jorkšyre.

Dviejų vaikų mama savo istoriją pasauliui atskleidė 2013 m. kartu su dukra parašytoje knygoje „Mergina be vardo" (The Girl With No Name). M. Chapman jauniausioji  duktė Vanessa Forero, palikusi Bredfordą ir pradėjusi naują gyvenimą Minkoje, kur ji įkūrė žemės ūkį. Tačiau kas nutiko Marinai ir kur ji yra dabar? Čia apžvelgiame neįtikėtiną jos mamos praeitį ir naują gyvenimą Anglijos priemiestyje...

Marina mėgo skleisti beždžionių garsus ir laipioti po medžius šeimos sode. Ji buvo pagrobta, kai jai buvo vos ketveri, ir gyveno Kolumbijos džiunglėse, kur, jos teigimu, ją užaugino beždžionės.

Marina teigia, kad ji buvo pagrobta 1954 m., kai Kolumbijoje siautėjo gaujos, prekiaujančios vaikais. „Mačiau, kaip ranka uždengė man burną - juoda ranka balta rankine", - anksčiau yra sakiusi Marina. „Tada supratau, kad mane vedė du žmonės." Dėl neaiškių priežasčių ji vėliau buvo išmesta į atogrąžų mišką.

Maždaug po dviejų dienų ji sako pamačiusi būrį kapucinų ir pradėjusi juos kopijuoti, kad išgyventų. Ji stebėjo, kokius riešutus ir uogas jie valgo, gaudė jų numestus bananus ir gėrė iš jų girdyklų. Galiausiai, kai ji pradėjo vaikščioti keturiomis ir nustojo kalbėti, beždžionės ėmė ją priimti.

M.Chapman prisiminė: „Vieną dieną vienas iš jauniklių nusileido man ant pečių. Jau ilgai nebuvau apkabinta, o šie gyvūnai padeda savo rankas tau ant veido – tai buvo pats maloniausias prisilietimas.“

Ji ten išbuvo maždaug penkerius metus, kol ją surado medžiotojai.

„Vieną dieną įprastą kakofoniją nutraukė vienos iš beždžionių klyksmas, kuris kėlė tiesioginį pavojų", - rašė ji savo knygoje. "Stebėdama supratau, kad medžiotojų tinklai buvo skirti gaudyti ir vogti bet kokius jiems patinkančius gyvūnus." Ji teigia, kad medžiotojai ją nuvežė į viešnamį Kukutoje ir kad vėliau ji tapo „gatvės vaiku", kol galiausiai įsidarbino kambarine.

Vėlyvoje paauglystėje ji dirbo sostinėje Bogotoje ir lydėjo šeimą, kuriai dirbo, į lemtingą kelionę į Jungtinę Karalystę, kai jie bandė emigruoti. 1978 m. jie šešis mėnesius praleido Bredforde, kur Marina susipažino ir įsimylėjo Johną Chapmaną, evangelikų bažnyčios, kurioje ji meldėsi, vargonininką.

Pora susilaukė dviejų dukterų - Vanesos, kuriai dabar 40 metų, ir 43 metų Džoanos, o Marina tapo namų šeimininke. Pora iki šiol gyvena trijų miegamųjų pusrūsyje Allertone, Bredfordo priemiestyje. Tačiau Marinai nebuvo lengva pritapti prie naujos šeimos, nes ji buvo priversta iš naujo mokytis visko iš vaikystės - nuo to, kaip tinkamai apsirengti iki to, kaip pasiimti maistą.

Tačiau ji negalėjo susilaikyti nuo kai kurių savo laukinių polinkių, nes jos dukra Vanesa prisimena, kaip motina suposi ant medžių, kai pasiimdavo ją iš mokyklos. Paprastai ji švilpaudavo ir mosuodavo nuo ką tik užlipusio medžio šakų. "Žinojau, kad kitos mamos taip nedaro", - prisimena Vanesa. "Bet tai buvo tik mama. Mano žaisminga mama.

"Ji mėgo būti lauke, kurdavo kliūčių ruožus sode, skleisdavo beždžionės garsus, laipiodavo po medžius. Mūsų augintiniai buvo gyvūnai, kuriuos mama mums pagaudavo - turėjome porą laukinių triušių, kurie ilgainiui pabėgo", – savo vaikystę prisiminė moters dukra. 

Kai buvo išleista Marinos knyga, ji buvo sutikta skeptiškai. Vieni manė, kad ji fantazuoja, kiti - kad jos smegenys dėl vaikystėje patirtų traumų sukuria klaidingus prisiminimus.

Tačiau Vanessa įsitikinusi, kad visa tai tiesa. Ji paaiškino: „Siekiant nustatyti, ar mano mama tikrai buvo džiunglėse, buvo atliekami įvairūs tyrimai, nes akivaizdu, kad daugelis žmonių yra skeptiški. Aš irgi būčiau tokia, jei ji nebūtų mano mama. Jie nustatė, kad mamos kraujyje glūdi keistos džiunglių ligos, kuriomis ji negalėtų sirgti, jei jos istorija nebūtų tikra."

Nors Marinos vyresnioji Joana tapo valstybės tarnautoja, ištekėjo, augina tris vaikus ir gyvena Lidse, ši keista šeimos istorija turi paskutinį posūkį - Vanessa paliko Jungtinę Karalystę ir apsigyveno tose pačiose Kolumbijos džiunglėse, kuriose, kaip teigė Marina, gyveno kaip moteriškasis Tarzanas.

Tiesa, ji baiminosi, kad dukra daro klaidą. "Iš pradžių jaučiausi nejaukiai, nes niekada nemaniau, kad Kolumbijoje lengva... ar saugu, - pasakoja Marina. "Bet dabar jau nebesijaudinu. Ji neįsivels į bėdą. Ji protinga ir aš ja labai didžiuojuosi". 

Parengta pagal: mirror.co.uk