Mokytojų sumodeliuotos suknelės nukėlė į grafaitės laikus

Parodos, kurioje eksponuojami 22-jų mokytojų darbai, idėjos autorės neslėpė: jų sumanymo esminis tikslas – paskatinti mokytojus atskleisti jų pačių kūrybines galias ir kūrybinį mąstymą.

„Mes, pedagogai, esame pripratę viską daryti dėl vaikų – mokome juos ir skatiname kurti, rengiame jų darbų parodas.

O juk mokytojai irgi turi užslėptų kūrybinių lobių, kuriuos atverti ir paskatino mūsų projektas“, – kalbėjo abi kolegės, parodos atidarymo dieną ne tik pasipuošusios grafaitės Marijos Tiškevičiūtės laikmečio sukniomis, bet ir suvaidinusios malonų vaizdelį iš galimo grafų gyvenimo Kretingos dvare.

Parodos turinį atskleidė ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokytojos Astos Sabaliauskienės pranešimas apie XIX a. pab.–XX a. pr. sandūros madą – juo mokytoja atsakė į klausimus, o kas gi tuomet buvo madinga, kokiam siluetui moterys atiduodavo pirmenybę, o kas gi tas korsetas iš banginio ūsų ir kodėl gi viena svarbiausių aprangos detalių buvo skrybėlaitė.

Pranešėja aptarė ir audinius, iš kurių buvo siuvami to meto rūbai, kuo vilkėdavo pirmąjį vaikų darželį Lietuvoje įsteigusi grafaitė Marija Tiškevičiūtė per šventes, ir kuo – kasdienybėje ar keliaudama.

„To meto moterys labai mėgo ir nėrinius, kurių, kaip baigiamųjų garderobo detalių, buvo galima atrasti ant įvairiausio rūbo: palaidinės, sijono, suknelės, skrybėlės ar pirštinių“, – pasakojo A. Sabaliauskienė.

Audinių įvairovę stengėsi atspindėti ir šiuolaikinės moterys – parodos „Grafaitės suknelė“ dalyvės, kurios savo spintose ar stalčiuose surado ne tik nėrinių, bet ir aksomo, tiulio, šifono, krepdešino, o audiniams papuošti – gintaro gabaliukų, perliukų, kailių, bižuterijos ir kitokių detalių.

Jos sudarė visumą modelių, kuriuos įsivaizdavo kūrybingos lopšelių-darželių „Pasaka“, „Ąžuoliukas“, „Pasagėlė“, mokyklos-darželio „Žibutė“, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų, Simono Daukanto progimnazijos, Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokytojos.

Jeigu dauguma mokytojų labiau rinkosi piešimo, grafikos ir aplikacijos metodus kūrybinei idėjai išreikšti, Simono Daukanto progimnazijos ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rūta Daukantaitė ėmėsi keramikos: jos grafaitės suknelė iš molio, padabinta gintaru ir pajūryje surinktomis medžių šakelėmis, parodos atidarymo dieną virto žvakide, o pačiai autorei žvakės šviesa priminė ne per seniausiai mirusią močiutę.

„Visą mėnesį dirbau dieną naktį, – atviravo darbo autorė. – Man tai buvo išsigelbėjimas iš liūdesio, nes savo močiutę įsivaizdavau kaip grafaitę. Regis, pavyko.“

R. Daukantaitė sakė yra mokiusis meno, lipdymo iš molio, dizaino ir šias savo žinias ketina panaudoti darbui su vaikais. „Menas man padeda realizuoti save“, – teigė ji.

Parodos sumanytojos tikisi, kad paroda sulauks ir didesnio kretingiškių susidomėjimo.

„Žinoma, jeigu ją pavyks surengti dar ir Kretingos viešojoje bibliotekoje“, – kalbėjo E. Strikienė ir I. Jonkienė, kurioms realizuoti projektą padėjo kolegė Regina Songailienė, Kretingos muziejaus dailininkė Inga Jurgutienė, muziejininkės Jurgita Paulauskienė, Diana Jomantaitė-Jonaitienė.

Skyrusi joms gerą žodį ir pasveikinusi renginio dalyvius Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorė Ieva Rukšienė priminė ir trumpą šios iškilios asmenybės vardo suteikimo ugdymo įstaigai istoriją.