Mokslininkai rado ryšį tarp fizinio aktyvumo ir atlyginimo

Mokslinis projektas realizuotas iniciatyvos SEPAS, skirtos fizinio aktyvumo ir sėdimo gyvenimo būdo įtakos ekonomikai, visuomenei, verslui ir atskiro žmogaus gyvenimui, tyrimams rėmuose.

Mokslininkai nustatė, kad didėjant fiziniam aktyvumui auga atlyginimas, tačiau tik iki tam tikros ribos, po kurios šių dviejų rodiklių tarpusavio priklausomybė pasisuka priešinga kryptimi.

Tyrime teigiama, kad didžiausiais atlyginimais galėjo džiaugtis tie, kurie per savaitę skirdavo 8,5 val. aktyviems užsiėmimams, tokiems kaip ėjimas. Komentuodama nuveiktą darbą tyrimo vadovė doktorantė Hana Juntila (Hanna Junttila) pareiškė, kad valdžia turėtų skatinti fizinį aktyvumą, ypač tarp tų žmonių, kurie mažai juda.

Pasak jos, tyrimo rezultatai nesikerta su logika: fiziniai pratimai gerina daugelį sunkiam darbui reikalingų rodiklių. Jie gerina atmintį, tobulina santykių užmezgimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą išsikelti tikslus bei jų siekti.

„Be to, darbui labai svarbus yra gebėjimas kęsti dėl fizinių apkrovų atsirandantį diskomfortą", - nurodė H.Juntila.

Ji priminė, kad kiek anksčiau buvo atliktas tyrimas, nustatęs tarpusavio ryšį tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo baigti mokslus. Pasak H.Juntilos, ši priklausomybė logiškai projektuojasi ir į aukštesnius atlyginimus po mokslų baigimo.

Tyrimo vadovė pabrėžė, kad ji kalba apie tokį fizinį aktyvumą, kuris padeda darbui, o ne tampa kliūtimi.

„Sunkios fizinės apkrovos gali ne tik pakenkti sveikatai, bet ir tapti traumų priežastimi. Tai iš dalies paaiškina ryšį tarp labai didelių apkrovų ir mažesnio atlyginimo", - patikslino doktorantė.

Pasak jos, yra ir į tyrimą nepatekusi grupė, kuri, dėl mažų atlyginimų, priversta dirbti papildomai ir toks darbas, dažniausiai, susijęs su papildomu fiziniu aktyvumu.

Oulu universiteto specialistų tyrimas apėmė beveik 2,8 tūkst. 1996 metais gimusių Šiaurės Suomijos vyrų ir moterų.

Specialistai pasinaudojo prieš kelis metus surinktais kito projekto, kuriuo buvo ieškoma ryšio tarp kaklo apimties ir rizikos susirgti, duomenimis. Kai jo dalyviams sukako 50-imt metų, jų pajamos buvo paviešintos Suomijos Mokesčių valdybos registre, iš kur tyrimo autoriai galėjo gauti visą reikiamą informaciją.

„Tyrimas parodė, kad siekiant didžiausio produktyvumo, žmogui nereikėtų visą galva pasinerti į sportą. Geriausias sprendimas - kasdieniai pratimai", - apibendrino H.Juntila.