Moderni santuoka: draugystė vietoj meilės

Sprendžiant iš to, ką pastebiu tarp 33–42 metų amžiaus žmonių, klasikinės santuokos koncepcija jau atgyveno. Dauguma pirmųjų santuokų (ypač sudarytų ankstyvoje jaunystėje) baigiasi skyrybomis.

Pirmoji santuoka apskritai tampa kažkokiu eksperimentu, vykstančiu pagal vieną scenarijų: iš pradžių viskas gerai ir mes kaip ant sparnų, o paskui buitis, vaikai, mes nebežinome, ką daryti vienam su kitu ir su tuo, kas aplinkui, ir santykiai užgęsta. Dažnai su abipusėmis pretenzijomis ir stipriu nepasitenkinimu dėl partnerio vaidmens savo gyvenime.

Poros, kurios sugeba draugauti

Labai daug žmonių pirmoje santuokoje, taip ir neišsikapstę iš po rutinos krūvio, neturi normalių (net nekalbu apie gerus) lytinių santykių. Prislėgtas rutinos seksas nunyksta pirmas, nes abu partneriai praranda atsipalaidavimo jausmą ir sparnuotą savo galios pojūtį.

Bendravime atsiranda vis daugiau susvetimėjimo, o kontaktą pakeičia apmaudas ir abiejų partnerių jausmas, kad veltui švaisto savo gyvenimą. Bet reikia kentėti, nes yra šeima, buitis, vaikai.

Išgyvena tos poros, kurios moka draugauti. Būtent draugauti, o ne mylėti.

Draugystės fone galima kalbėtis apie viską. Be to, draugystė sukuria iš vienos pusės labai artimą ir intymią erdvę, iš kitos – saugią erdvę.

Kuo daugiau problemų turi pora (paprastai buitinių), tuo daugiau atvirumo jas aptariant reikia iš abiejų pusių. Ir tai yra aukštasis pilotažas, kuris reikalauja aktyvaus klausymo ir sugebėjimo suprasti ir priimti tai, kas tau galbūt nemalonu.

Poros įgauna naujo sąmoningumo, kurio nebuvo anksčiau, kai „meilės laivas išplaukė į begalinį plaukiojimą po vandenyną, vadinamą gyvenimu“. Atsirado suvokimas, kad egzistuoja santykiai su galiojimo laiku.

Galite susitikti ir pagyventi su žmogumi kurį laiką, gal net ir nemažą, tačiau kažkuriame net ir tvirčiausios poros gyvenimo etape gali įvykti krachas, kuris vainikuos santykių pabaigą.

Taip pat atsiranda gana naujas suvokimas, kad santykiai būna įvairių tipų ir galima surasti tokių, kurie tiks būtent jums. Kartais tai būna labai drąsus žingsnis, kurio kiti nesupranta. Tačiau drąsa suprasti save ir savo poreikius reikalinga visur, net ir meilės reikaluose.

Ką daryti tokio pesimizmo fone?

1. Suprasti, kad santuoka ir ilgalaikiai santykiai – nepaprastai sunkus dalykas. Ir jums, ir jūsų partneriui. Nesėdėkite partneriui ant sprando ir neleiskite užsisėsti jam. Varijuokite tarp asmeninės erdvės ir būsenos „mes kartu“.

2. Draugaukite. Tai yra svarbiau už meilę.

3. Klausykite vienas kito. Klausinėkite ir tikslinkitės, ką antroji pusė norėjo pasakyti. Jeigu nesuprasite, ko reikia kitam žmogui, jis tols nuo jūsų vis labiau. Jeigu manote, kad neišgirdę antrosios pusės jūs esate saugūs, klystate.

4. Paklauskite savęs, ko jums trūksta dabartiniuose santykiuose ir kaip jūs norėtumėte juos modifikuoti. Aptarkite tai su savo antrąja puse. Tegul jis (ar ji) papasakos jums apie savo lūkesčius. Aptarkite tai kartu. Ir prisiminkite, kad turite vienas kito klausytis, o ne įžeidinėti ir priekaištauti, kitaip atviro pokalbio nebus.

5. Nepamirškite sekso. Suraskite tokį laiką, kad norėtumėte ir galėtumėte abu. Kartais seksualiniame gyvenime įvyksta rimtų pokyčių. Būkite lankstūs, mokykitės ir vystykitės.

6. Mylėkite vienas kitą!