Mirties slėnyje - tvoros barikada

Ši prie pat draudžiamo lankyti Grobšto gamtinio rezervato esanti teritorija susijusi su Pirmuoju pasauliniu karu (1914-1918 m.) ir yra tapusi kone legendine Kuršių nerijos vieta.

Metraščiuose liudijama, jog 1916 m. čia, smėlio dykynėje, buvo įrengta prancūzų karo belaisvių stovykla: vokiečiai vertė juos dirbti sunkius kopų, apsauginio kopagūbrio apsodinimo darbus, kaliniai kasdien kelis kilometrus eidavo į Purvynę ir nukasinėdavo jos smėliakalnį.

Tai buvęs savotiškas atsakas Prancūzijai už vokiečių belaisvių stovyklą ar stovyklas Afrikos dykumoje (minimi Alžyras, Marokas).

Remiantis 1929 m. išleistu vokišku Nidos žemėlapiu, kuriame pažymėta belaisvių stovykla (tiesa, ta vieta originaliai vadinosi ne XX a. naujadaru Mirties, o Tylos slėniu), kopose prieš keletą dešimtmečių buvo pastatyti mediniai, neįmantrūs kryžiukai, numanoma stovyklavietės vieta aptverta žabų tvorele. Įbesta ir lentelė su užrašu „Mirties slėnis“.

Kryžiai supuvo, tačiau randasi vis naujų ir dargi aprištų Prancūzijos vėliavos spalvų juostelėmis.

Neseniai kartu su dokumentinį filmą apie dingusias vietoves kuriančiais Nidos meno kolonijos rezidentais iš Vokietijos apsilankius vadinamajame Mirties slėnyje teko žagtelėti, mat per jo vidurį styrojo šviežiai įkastų stulpų linija.

Nuo seno Grobšto rezervatą ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinį (jame lankytis galima) skirianti tvora metaliniu tinklu ir įspėjamaisiais ženklais stovi atokiau, apie 50 metrų į pietus nuo simbolinių kryžiukų, ženklinančių istorinį įvykį. Kam prireikė dar vienos tvoros ir ką ji reiškia?

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės pavaduotojos Linos Dikšaitės, dar 2012 m. buvo patikslinta rezervato riba.

„Jis prasiplėtė į šiaurę. Senoji tvora įrengta 2006 metais ir kol ji buvo patvari, jos ir nelietėme. Dabar medinės konstrukcijos visiškai susidėvėjo, supuvo, barjeras, saugantis itin jautrų kraštovaizdį su baltosiomis kopomis nuo lankytojų, nebeatlieka savo apsauginės funkcijos.

Tad ši tvora bus demontuota, o kita įrengiama jau pagal dabartines rezervato ribas. Sutapimas, bet kuolų linija driekiasi simbolinėje vietoje, vadinamoje Mirties slėniu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.

Pokalbininkė, sužinojusi, kad vienas kryžiukas su Prancūzijos vėliavos juostele pateks už tvoros ir bus rezervate, o kitas - draustinyje, iškart suskubo nuraminti.

„Be abejo, perkelsime tą prancūzų belaisvių atminimo simbolį į draustinį. Parko direkcija privalo vadovautis teritorijų planavimo, parko zonų ribų planu, todėl ir tiesiama apsauginė tvora iš pažiūros naujoje vietoje, nors ji ten galėjo būti pastatyta dar prieš 9 metus“, - paaiškino ji.

Taigi, kopų lankytojams nežymiai sumažės plotas teritorijos, kuria galima pasivaikščioti legaliai. Priminsime, kad prancūzų belaisvių stovyklos numanomoje (tiksliai jos nustatyti galimybių nėra, tenka remtis XX a. pirmosios pusės žemėlapiu, kuris nėra preciziškai tikslus) vietoje 2016-aisiais lankėsi visa Prancūzijos ambasados Lietuvoje delegacija.

Diplomatinės įstaigos pastangomis 2018-aisiais ant Parnidžio kopos buvo pastatytas memorialinis paminklas (suoliukas su tupinčiu karveliu), skirtas įamžinti prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimą.