Mirė poetas Algimantas Baltakis

Prieškario Lietuvoje baigęs mokyklą A. Baltakis pasirinko lituanistikos studijas. Universitete jį ir draugus – Justiną Marcinkevičių, Alfonsą Maldonį – vadindavo trimis muškietininkais. Tiesa, A. Baltakis niekada nemėgo viešų kalbų, todėl nesiveržė į politiką. Ir sakė nesuprantąs politikų susireikšminimo.

Algimantas Baltakis gimė 1930 m. vasario 15 d. Leliūnuose, Utenos rajone.

1954 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1953–1954 m. vadovavo Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijai, redagavo almanachą „Jaunieji“. 1952–1956 m. buvo žurnalo „Tarybinė moteris“ literatūrinis darbuotojas, skyriaus vedėjas, atsakingasis sekretorius. 1956–1990 m. (su dvejų metų pertrauka) dirbo „Pergalės“ (dabar „Metai“) žurnalo redakcijoje: 1956–1957 m. Kritikos skyriaus vedėjas, 1957–1959 m. Prozos ir poezijos skyriaus vedėjas, 1959–1964 m. atsakingasis sekretorius, 1978–1985 m. vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, o 1964–1976 m. ir 1985–1989 m. – vyriausiasis redaktorius. Nuo 1990 m. žurnalo „Metai“ redakcinės kolegijos narys. Jo kūryba dažnai įtraukiama į poezijos rinktines, rinkinius, antalogijas, almanachus, publikuojama spaudoje. 32 knygų autorius, išvertęs ir spaudoje, knygose kartu su kitais vertėjais publikavęs rusų, ukrainų autorių kūrybos. Daugybės dainų tekstų autorius.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1955 m.