Mirė Kazimieras Motieka

Pranešė Artūras Poviliūnas - pirmasis LTOK (Olimpinio komiteto) prezidentas, kuris mudviem su Kazimieru buvo tikras prezidentas, pirmosios pasaulinio masto Lietuvos komandos flagmanas.

Mes buvome atsakingi už šį flagmaną, jis - už mus.

Taigi, netektis didžiąja raide.

Bet ar pavadinsi pasitraukimą į amžinybės lankas tikra netektimi, kai žmogus nugyvena 91 metus?

Tai juk laimė ir palaima, kad tiek nugyventa ir tiek padaryta.

Padaryta įtaka ir savo krašto likimui.

Sąjūdžio Iniciatyvinėje grupėje Kazimieras Motieka nebuvo, bet Sąjūdžio Taryboje - taip.

Svarbiausias jo darbas - gyvybė. Kad išliko gyvas nuo lemtingų 1929 metų iki pat nūdienos.

Kazimieras Motieka perėjo grynas keturias epochas ir kelias negrynas epochas.

Dievo palaima.

Palaima ir mums, kad buvome greta, kartu.

Dėkui, mielas Kazimierai.

Signataras, advokatas

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (BNS). Eidamas 92-uosius metus antradienį mirė Kovo 11-osios Akto signataras, advokatas, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų Kazimieras Motieka.

„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, –  savo užuojautoje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

K. Motieka gimė 1929 metais Kaune. Jis studijavo Vilniaus ir Leningrado universitetuose, darbinę veiklą pradėjo 1954 metais prokuratūroje, buvo ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, nuo 1961 metų vertėsi advokato praktika. 

K. Motieka buvo aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas, 1988 metais įkūrė pirmąją Lietuvoje teisininkų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupę ir buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą.

1989–1990 metais SSRS Aukščiausioje Taryboje jis dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutartį.

1989 metais K. Motieka SSRS Antrojo liaudies deputatų suvažiavimo metu Kremliaus salėje pasakė kalbą ir pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, vicepirmininkas, dalyvavo Sąjūdžio klubo grupėje, rengusioje nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Koordinavo Teisinės sistemos komisijos veiklą, priklausė redakcinei grupei Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms rengti.

1993 metais K. Motieka įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.

Jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).