Ministras atskleidė, kas laukia taršių automobilių 2023-aisiais: ruošia naują apynasrį

Apie tai, kas artėjančiais metais gresia labiausiai teršiančių vairuotojų naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Labiausiai teršiantys neišsisuks

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija ruošia naują tvarką, pagal kurią labiausiai teršiantys automobiliai būtų stabdomi gatvėse ir jiems būtų skiriama nuobauda – pakartotinė techninė apžiūra.

„Gatvėse maždaug kas trisdešimtas automobilis yra nevisiškai tvarkingas, galbūt netyčia sugedęs tarp dviejų metų tarp techninės [apžiūros], galbūt sąmoningai kažkoks padarytas pažeidimas.

Atsiras tvarka, kad gatvėje sustabdžius, realiomis sąlygomis patikrinus, jeigu neatitinka techninės apžiūros standartų, nukreipiamas automobilis pakartotinei techninei apžiūrai“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Gentvilas.

Pasak ministro, naujoji tvarka įsigalios kitų metų sausio ar vasario mėnesį.

„Kad apgintume tuos, kurie važiuoja su tvarkingais automobiliais ir išvalytume gatves nuo to kas trisdešimto automobilio, kuris sukelia pusę taršos gatvėse“, – dėstė jis.

S. Gentvilo teigimu, planuojama, kad tokius patikrinimus vykdys transporto saugos administracijos darbuotojai, policijos pareigūnai, ateityje – Aplinkos apsaugos departamentas.

Automobilio mokesčio nelaiko nesėkme

Tai dar vienas būdas, kaip kovoti su taršiais automobiliais, kurį siūlo S. Gentvilas. Šių metų pradžioje Seimas atmetė jo siūlytus automobilių taršos mokesčio pakeitimus. Tuomet ministras teigė, kad projekto nebeteiks, o kamuolys kitų ministerijų – Susisiekimo ir Finansų – rankose.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kodėl automobilių taršos mokestis taip ir negrįžo į politikų darbotvarkes.

„Nelaikyčiau to nesėkme. Manau, kad tai nesėkme Susisiekimo ministerijai. Aš padariau visą darbą dėl jų. Pinigus būtų naudojęs susisiekimo ministras ir būtų finansavęs savivaldybes. Dabar tų pinigų nėra.

Aplinkos taršą, kaip aplinkos ministras, pabandėme per mokestines priemones, kas yra visur Europoje taikoma. Dabar spręsime tikslingai, matydami taršius automobilius, stabdydami gatvėse ir pasakydami, kad prašome susitvarkyti automobilį“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Miestų dalys – be automobilių

Kitas pokytis, kuris laukia gyventojų – mažos taršos zonos, kurias nuo Naujųjų metų turės nustatyti kiekviena Lietuvos savivaldybė.

„Matome, kad į kokį Štutgartą, Amsterdamą ar kitur iš esmės dyzeliniai automobiliai ar kai kurio tipo keturiais ratais varomi automobiliai net neįleidžiami yra. Tai savivaldybės, kadangi mūsų miestai maži, viešasis transportas arba nevystomas, arba streikuose, savivaldybės nebuvo labai aktyvios, nes virsmas neįgauna pagreičio“, – kodėl buvo nuspręsta įpareigoti savivaldybes nustatyti mažos taršos zonas argumentavo S. Gentvilas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kurios miestų dalys šalies didmiesčiuose bus paskelbtos mažai taršiomis. Pavyzdžiui, Vilniuje numatyti trys etapais, kaip būtų įvedamos mažos taršos zonos Vilniaus mieste. Pirmajame etape mažos taršos zona būtų paskelbtas Vilniaus senamiestis.

Antrajame etape mažos taršos zona išsiplėstų per visą centrinę miesto dalį, apimtų ir dalį Naujamiesčio bei Šnipiškių.

Trečiajame etape mažos taršos zona apimtų teritoriją iki Žalgirio gatvės, visą Naujamiestį ir dalį Naujininkų teritorijos prie geležinkelio.

Aiškėja ir kaip atrodys mažos taršos zonos Kaune. Planuojama, kad pirmasis, bandomasis, etapas bus iki 2023 m. ir apims eismo ribojimą senamiestyje. Antrąjį siekiama įvykdyti iki 2030 m. Jis apims visą Kauno miesto centrinę dalį.

„Prie įvažiavimų būtų įrengiamos išmaniosios kameros, fiksuojančios į zoną įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Jos nuskaitytų valstybinius numerius bei įvertintų, ar transporto priemonė atitinka keliamos emisijos reikalavimus. Nustačius jų neatitikimą, transporto priemonė būtų apmokestinama už įvažiavimą į mažų emisijų zoną“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės atstovai.

Parama žmonėms tęsis

Visgi vairuotojams S. Gentvilas paruošė ne tik „bizūno“, bet ir „saldainių“. Ir kitais metais išliks parama tiems, kurie sunaikina taršų automobilį ir vietoje įsigyja mažiau taršų automobilį, paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietų.

„Žmonės gausiai naudojasi, nes tai esminė priemonė, kai valstybė ne tik padeda sunaikinti automobilį, bet ir padeda įsėsti į viešąjį transportą, padeda įsigyti elektromobilį, padeda miestams su viešuoju transportu, su dviračių takais. Valstybė ne tik reguliuoja ar drausmina, bet per mokesčius padeda pakreipti į kitokį judumą“, – kalbėjo S. Gentvilas.

„Tai labai populiari priemonė, žmonės išvalo savo kiemus“, – pridūrė jis.