Menka baudelė nuo tiesos ieškojimo neatgrasė

Septyni mėnesiai. Tiek valstybei atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK pirštinę metusiai klaipėdietei Gretai prireikė laiko įrodyti savo nekaltumą.

Ir vargu ar kas kitas būtų tam ryžęsis žinodamas, kokio dydžio baudą už neva padarytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą pajūrio policininkai skyrė 34 metų moteriai.

Juk kur kas paprasčiau buvo sumokėti vos kelių eurų dydžio baudą, užuot pradėjus nelygiaverčių varžovų dvikovą.

Kliudė sunkvežimio liftą

Gretos bėdos su pajūrio policija prasidėjo po praėjusių metų gegužės 21 d. automobilių aikštelėje (Taikos pr. 141) įvykusios avarijos.

Moters vairuojama „Audi A6 Limousine“ išvažiuodama iš požeminės aikštelės kliudė ant žemės nuleistą krovininio „Mercedes-Benz“ hidraulinį liftą.

Per susidūrimą apgadintas tik lengvasis automobilis.

Į eismo įvykio vietą iškviestas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis dėl įvykio kalta pripažino Gretą.

Už KET pažeidimą jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Pareigūno teigimu, lengvojo automobilio vairuotoja nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo bei šoninio tarpo iki stovinčio krovininio „Mercedes-Benz“.

Birželio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė klaipėdietei skyrė 11 eurų baudą.

Bylinėjimąsi laimėjo

Greta nesijautė kalta dėl įvykusios avarijos. Nors skirta bauda buvo nedidelė, jos mokėti nesiruošė, tad kreipėsi į teismą.

Spalio 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai jos skundo netenkino ir paliko galioti policijos nutarimą.

Pirmasis pralaimėjimas klaipėdietės ryžto įrodyti savo nekaltumą neatšaldė.

Ji pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.

Ir nepasigailėjo. Aukštesnės instancijos teisme moteris pasiekė įtikinamą pergalę. Jos skundas patenkintas visiškai.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikintas, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Konstatuota, kad pastarasis teismas netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, neatsižvelgė į kito eismo įvykio dalyvio atliktus veiksmus, todėl padarė nepagrįstą išvadą.

Gretai iš valstybės priteisti ir 363 eurai. Šias išlaidas ji patyrė bylinėdamasi apeliacinės instancijos teisme.

Temidės verdiktas šioje istorijoje padėjo tašką. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Daliaus Jocio priimtas nutarimas yra neskundžiamas.

Negalėjo pastebėti

Išanalizavęs visas pareigūnų vaizdo kameromis „Body“ užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes Klaipėdos apygardos teismas įsitikino, kad iš požeminės aikštelės įkalne važiuojančiai Gretai priešais išvažiavimą esanti kliūtis (nuleista „Mercedes-Benz“ 2,52 m pločio ir 1,70 m ilgio hidraulinio lifto platforma) buvo nematoma.

„Lengvojo automobilio vairuotoja nesiginčija, kad matė krovininį “Mercedes-Benz„, tačiau nėra abejonių, jog išvažiuodama įkalne iš požeminės aikštelės ir sukdama į dešinę ji neturėjo galimybės pastebėti nuleisto ant žemės “Mercedes-Benz" lifto, sustoti ir tokiu būdu išvengti susidūrimo.

Policija klaidingai vertina, jog ji privalėjo pastebėti kliūtį.

Jokių ženklų, kurie būtų galėję atkreipti dėmesį į nuleistą liftą, „Mercedes-Benz“ vairuotoja nepaliko", - teigiama teismo nutarime.

Paaiškėjo, kad sunkvežimio vairuotoja tiesiog nuėjo į parduotuvę tartis dėl krovinio iškrovimo.

Pavojų kitiems eismo dalyviams kėlęs „Mercedes-Benz“ ne tik paliktas be jokios priežiūros, tačiau dar ir pastatytas pažeidžiant KET - per arti pėsčiųjų perėjos ir užtveriant kelią iš požeminės aikštelės.

Už šį pažeidimą „Mercedes-Benz“ vairuotoja yra nubausta, nors pirmajam teismui pateiktame atsiliepime policija klaidingai tikino, jog sunkvežimiui šioje vietoje stovėti nebuvo draudžiama.

Sunkvežimio vairuotoja paneigė ir dar vieną policininkų teiginį - neva liftas nebuvo visiškai padėtas ant asfalto. Ji prisipažino norėjusi greičiau iškrauti krovinį, todėl, nuėjusi į parduotuvę vos minutei, lifto nepakėlė. Nors transporto judėjimas šioje vietoje ir buvo intensyvus.

Pasak teismo, net ir įveikusi požeminės aikštelės įkalnę, Greta nebūtų galėjusi pastebėti horizontaliai su jos važiavimo kryptimi visiškai nuleisto nepažymėto lifto ar jo dalies.

Kompetencija ar įžvalgumas?

Pasak klaipėdietei teisme atstovavusio advokato Raimondo Simonavičiaus, jo klientė susidūrė su policijos pareigūnų gebėjimų trūkumu ir įžvalgumo stoka, todėl situacija ir įvertinta netinkamai.

"Įdomiausia dalis šioje istorijoje yra ta, kad įvykio vietos schemą nubraižę pareigūnai požeminio išvažiavimo iš garažo net nepažymėjo.

O teismo posėdžio metu jie aiškino, kad šioji aplinkybė, jų manymu, nebuvo svarbi, nes tyrimą vykdė pagal vadovybės duotą „algoritmą“, - stebėjosi advokatas R. Simonavičius.

Teisininkas pasidžiaugė ir teismo sprendimu dėl prašymo atlyginti neteisėtai nubaustos klientės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

"Teismas jas pripažino pagrįstomis ir priteisė klientės naudai visą bylinėjimosi išlaidų sumą iš valstybės.

Tokia galimybė atsirado po Administracinio teismo priimto sprendimo, kuris pažymėjo, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tik ar iš šitos istorijos bus pasimokę patys policijos patruliai - neaišku", - svarstė R. Simonavičius.

Policija nenusivylė

Pati Greta „Vakarų ekspresui“ sakė, kad suabejoti savo teisumu jos nė akimirkai neprivertė nei policijos pareigūnų skirta bauda, nei nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas.

"Aišku, galėjau sumokėti policijos skirtą baudą ir viskas greitai būtų pasibaigę.

Juk ir pati bauda buvo labai maža. Aš net turėjau galimybę per mėnesį sumokėti tik pusę baudos - vos penkis eurus. Iki 11 eurų ji išaugo tik vėliau.

Tačiau tikėjau, kad esu teisi, ir tuo, jog man pavyks tai įrodyti. Kitaip ir būti negalėjo. Juk negali neteisybė laimėti. Todėl visiems, kurie jaučiasi teisūs bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, patariu nenuleisti rankų ir pakovoti už tiesą", - teigė Greta.

Jauna moteris neslepia, kad į avarijos vietą atvykusių pareigūnų veiksmai ją nustebo ir papiktino. Bet apie visą policiją šis įvykis jos nuomonės nepakeitė.

"Policininkai nesivargino ir elgėsi labai šabloniškai. Vienas automobilis važiavo, kitas - stovėjo. Tas, kuris važiavo, automatiškai ir yra kaltas.

Iki šio įvykio apie Lietuvos ir Klaipėdos policiją aš galėjau pasakyti tik iš gerosios pusės. Nors ir gali pasirodyti keista, mano nuomonė nė kiek nepasikeitė", - patikino Greta.

Skundų netrūksta

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos teigimu, policijos skirtas baudas skundžia ne tiek ir mažai jas gavusių asmenų.

„Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtas administracines baudas teismui skundžia apie 20 procentų jas gavusių asmenų. Didžioji dalis skundžiančiųjų - asmenys, kuriems gresia teisės vairuoti praradimas. Dėl skiriamų piniginių baudų skundų sulaukiama gerokai rečiau“, - sakė M. Džermeika.

Neretai pasitaiko atvejų, kai asmenys iš esmė sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau nesutinka su skirtos nuobaudos dydžiu.

Jiems atrodo, kad policijos skirtos baudos turėtų būti mažesnės, todėl tikisi, jog skundo sulaukęs teismas jas sumažins.