„Marso kanjonai“, tūkstančiai skirtingų drugelių ir unikali pelkė

Šįkart būrys Klaipėdos žurnalistų ir jų šeimų nariai dvi dienas keliavo po Akmenės rajoną, kur su malonumu savo krašto grožį aprodė radijo stoties „Mažeikiai FM“ direktorius Robertas Jokubauskas ir jo žmona Jurgita.

Pasijuto tarsi Amerikoje

Daugeliui įspūdį paliko pirmą kartą regėti „Marso kanjonai“ - taip vadinami Naujojoje Akmenėje esantys ir iki šiol veikiantys karjerai.

Čia nuo 1932 metų yra kasamos naudingosios iškasenos, o statūs ir įspūdingi, apie pusšimtį metrų aukščio skardžiai, didesnių ir mažesnių akmenų krūvos sukuria neapsakomą įspūdį. Tai būtina išvysti savo akimis kiekvienam.

Dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Užlietų ežerėlių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais.

Karjero lankytojus pribloškia vaizdas, primenantis rausvąjį Amerikos Didįjį kanjoną.

Drugelių įvairovė

Daug įspūdžių pasisemta Akmenės krašto muziejuje, kur eksponuojama unikali šviesaus atminimo Boriso Izenbeko dieninių drugelių kolekcija.

Ją daugiau kaip 50 metų rinko Akmenės gyventojas ir tuo ji aktuali krašto muziejui. Tai didžiausia dieninių drugių kolekcija Lietuvoje.

Vien šiame muziejuje eksponuojama arti 2 000 skirtingų drugelių, tarp jų daugiausia - ne iš Lietuvos, o iš viso pasaulio.

„Saugykloje dar turime apie 3000 drugelių. Yra ir tokių drugelių, kurių dydis vos 3-4 mm ir juos galima įmatyti tik per padidinimo stiklą“, - sakė šio muziejaus darbuotoja.

Pasisėmę įspūdžių ekskursijos dalyviai pasuko į Naująją Akmenę, kur pasitiko šio rajono šeimininkas meras Vitalijus Mitrofanovas, aprodė Savivaldybės pastatą, papasakojo apie rajono plėtrą ir suorganizavo ekskursiją po pirmąjį Lietuvoje sukurtą medienos klasterį Naujosios Akmenės pašonėje.

Naujoji Akmenė sužavėjo savo tvarkingu miesto centru, renovuotais namais ir šiuolaikišku požiūriu į inovacijas bei plėtrą.

Įspūdingi, apie pusšimtį metrų siekiantys skardžiai, didesnių ir mažesnių akmenų krūvos sukuria neapsakomą įspūdį.

Pavojus prasmegti pelkėje

Žurnalistai puikiai pailsėjo "Pauliankos karčemoje", kur sužavėjo gamtos apsupta ir Ventos upės šniokštimu besisveikinanti poilsio ir skanaus maisto erdvė, įkurta sename malūno pastate. Čia tiesiog pulsuoja istorija. 

Galiausiai antrąją dieną aplankytas Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas.

Jo plotas - 3935 ha, o Kamanų pelkės užima net 67 proc. teritorijos. Teigiama, kad po šią teritoriją vieniems vaikščioti labai pavojinga, nes galima prasmegti pelkės klampynuose.

Rezervatas įsteigtas 1979 m. birželio 29 d., siekiant išsaugoti didžiausių ir vertingiausių Šiaurės Lietuvos molingų lygumų kompleksą su jam būdingomis morfologinėmis formomis, augalija ir gyvūnija.

Pelkės puošmena yra Nimfėjų ir Salų ežerėliai su labai vaizdingomis pakrantėmis ir 6 ha ploto Kamanų ežeras.

Pelkę iš visų pusių supa miškai.

 Sužinota daug įdomių detalių apie gyvūnus, gamtą ir Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate rastus ragus.

Rezervate aptiktos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos: augalų - 32 rūšys, grybų ir kerpių - 5 rūšys, žinduolių - 6 rūšys, paukščių - 46 rūšys, varliagyvių - 1 rūšis, žuvų - 1 rūšis, bestuburių - 16 rūšių.

Rezervate veši plačialapės klumpaitės, auga virgininis varpenis, mažalapė saulašarė ir kiti Lietuvoje labai reti augalai.

Turtingas vabzdžių pasaulis.

Nuolat gyvena vilkai, lankosi lūšys, aptinkama lazdyninė miegapelė.

Kamanos garsėja dirviniais sėjikais, tikučiais, čia gausu ir tetervinų, peri juodieji gandrai, žvirblinės pelėdos, mažieji ereliai rėksniai. Auga baltoji vandens lelija, spanguolės.

„Unikalus gamtos kampelis“, - važiuodami namo ir dalindamiesi įspūdžiais lyg susitarę kartojo Klaipėdos žurnalistai.

Pauliaus MATULEVIČIAUS nuotraukos