Likimo smūgiai gerumo nesunaikino

Finansinės negandos ir ne savo noru paliktas mėgstamas darbas netapo didžiausiomis puikiai klaipėdiečiams pažįstamo V. Chomičenko gyvenimo bėdomis.

Žemė po vyro kojomis susvyravo netekus paties artimiausio žmogaus. Tačiau net ir žmonos mirtis gerų darbų karuselės nesustabdė.

Prieš rugsėjo 1-ąją V. Chomičenkas tradiciškai nudžiugino visą būrį mažųjų klaipėdiečių, kuriems jo įkurta asociacija „20 talentų“ jau seniai tapo antraisiais namais.

Net 33 vaikai iš V. Chomičenko rankų šią savaitę gavo būtiniausių mokyklinių prekių. Net šeši iš jų yra būsimieji pirmokėliai. Jie į mokyklą keliaus su pilnomis naujomis kuprinėmis.

Moksleivių tėvai tuo pasirūpinti finansiškai nėra pajėgūs.

"Aš vaikams ir jų vargstančioms šeimoms atiduodu beveik viską, ką uždirbu. Sau pasilieku nedaug, kad galėčiau pats išgyventi.

Neslėpsiu, šiais laikais nėra lengva rūpintis kitais ir vardan jų vaikščioti ištiesta ranka. Bet kad ir kokiu keistuoliu mane laiko, aš tai darau ir darysiu.

Visus vargus ir negandas atperka dėkingos vaikų akys.

Užtenka tik į jas pasižiūrėti, ir supranti, jog darai ne veltui.

Tačiau vienas tikrai negalėčiau padėti tokiam gausiam būriui vaikų. Labai ačiū tiems, kurie man padeda pasirūpinti kitais ir supranta, ką aš ir vardan ko darau", - sakė V. Chomičenkas.

Sulaukę taip reikalingų mokyklinių priemonių, mažieji klaipėdiečiai dar buvo pavaišinti picomis ir šakočiais.

Ilgiau nei du dešimtmečius Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre dirbęs V. Chomičenkas bedarbiu ne savo noru tapo praėjusių metų pabaigoje.

Tačiau net ir likęs be pragyvenimo šaltinio, galvoja ne apie save. Šiuo metu V. Chomičenkas oficialiai dirba pavėžėju.

Nors pagrindinė jo profesija nesikeičia jau daugybę metų - be jokio atlygio rūpintis asocialiose ar nepriteklių kamuojamose šeimose šilumos nerandančiais mažaisiais klaipėdiečiais.